Pabrangus degalams Vokietijos vairuotojai išeities ieško kaimyninėje Lenkijoje. Vokietijoje litras benzino vidutiniškai kainuoja 2 eurus, dyzelinas – dar brangesnis, o Lenkijoje kol kas nėra tokio kainų šuolio.
Smūgių Iranui padariniai pasijuto jau praėjusios savaitės pradžioje, kai verslas įsibėgėjo po laisvadienių. Lenkijos Slubicių miestelis – kitoje Odros upės pusėje, nei Vokietija, tad prie jos įsikūrusio Vokietijos Frankfurto gyventojams tereikia įveikti porą kilometrų, kad pasiektų degalines, kur benzinas bigesnis.
Stefanie Danek tam pasiėmė laisvą dieną.
Degalų kainoms kylant akyse – vairuotojai dairosi į Lenkiją: pasiėmė net laisvą dieną
„Nemažai sutaupiau, čia litro degalų kaina maždaug 1,56 euro. Didelis skirtumas, palyginti su Vokietija, kur degalai kainuoja 2,06 euro. Turėčiau suskaičiuoti, bet jau galiu pasakyti – skirtumas ženklus“, – sakė Frankfurto prie Oderio gyventoja.
Kitas vokietis kalbėjo apie tai, kad per 24 valandas benzinas pabrango 20 centų.
Susiję straipsniai
Meklenburgo Pomeranijos žemės premjerė piktinasi dėl neva degalinių kartelio susitarimų, reikalauja tyrimo.
„Kainos pakeltos vos pasklidus žiniai apie karą Irane, nors niekas pabrangusios naftos dar nepirko. Tai – tipiškas spekuliacijos piliečių ir ekonomikos sąskaita pavyzdys.
Noriu pasakyti dar vieną dalyką: naftos bendrovės nuolat prašo valstybės paramos. O dabar pačios spaudžia Vokietiją – keleivius, šeimas – didindamos degalų kainas“, – komentavo Manuela Schwesig.
Degalinių vadovai turi savų argumentų: Hormūzo sąsiauris tarp Omano ir Irano, per kurį plukdoma Persijos įlankos šalyse išgaunama nafta, užblokuotas, regiono šalys pumpuoja mažiau, žaliavinė nafta pabrango.
Degalinių asociacijos vadovė Sarah Schmit aiškino, kad per Hormūzo sąsiaurį buvo plukdoma 20 proc. pasaulio naftos. Jį užblokavus, naftos rinkoje kilo sumaištis, pabrango žaliavinė nafta, todėl pakilo ir degalų kainos.
Apie 200 laivų, tarp jų – gabenantieji naftą, suskystintas dujas, buvo priversti išmesti inkarus prie Hormūzo ir aplinkiniuose vandenyse. JAV administracija sako – būtina virtinė priemonių įtampai naftos rinkoje mažinti.
„Mano administracija paskelbė apie ryžtingus veiksmus, skirtus padėti išlaikyti žemas naftos kainas. Siūlome politinės rizikos draudimą tanklaiviams, plaukiantiems į Persijos įlanką. Kaip žinote, tai gana pavojinga teritorija. Neišvengiamai bus imtasi tolesnių veiksmų“, – kalbėjo JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Pietų Korėjos vyriausybė po konsultacijų su Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) valdžia pati atsiveš 6 mln. barelių naftos. Tam į JAE siunčia du tanklaivius, apeidama Hormūzo sąsiaurį.
Kaip nurodė Pietų Korėjos prezidento administracijos vadovas Kangas Hoon-Sikas, atsiveždami daugiau nei 6 mln. barelių naftos jie ne tik užtikrins tiekimą, bet ir stabilizuos šoktelėjusias kainas.
Pasak Seulo, užpildyti tanklaivius 4 mln. barelių naftos įsipareigojo JAE valstybinė bendrovė, dar 2 mln. pažadėti iš Pietų Korėjoje jau saugomų naftos atsargų.