Kiekvienas naujas sostinės vadovas pateikia Neries upės ir jos pakrančių tvarkymo vizijas. Valdas Benkunskas, pradėjęs nuo keturių elektrinių laivų, nežada sustoti. Jo galvoje sukasi dar didingesni planai.

Keturi elektriniai laivai, tvarkomos Neries krantinės tebuvo preliudija. Savivaldybė paskelbė, kad šiais metais prasidės pakrančių tvarkymo projektų įgyvendinimas.

2026-aisiais planuojama pradėti ar tęsti svarbius gamtinės aplinkos priežiūros, infrastruktūros, viešųjų erdvių ir rekreacijos projektus, kurie sustiprins upės vaidmenį miesto gyvenime, pagerins susisiekimą ir sukurs naujas traukos vietas vilniečiams bei miesto svečiams.

Ankstesnis meras Remigijus Šimašius buvo kuklesnis – apsiribojo vien krantinių dangos tvarkymu. O Artūras Zuokas buvo užsimojęs gyvenimui prie upės atgaivinti išleisti 22 mln. eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:40172848]]

Kurs naują infrastruktūrą

„Neris ir jos pakrantės pirmiausia yra gyvos gamtos dalis, todėl visus projektus planuojame ieškodami pusiausvyros tarp natūralios aplinkos išsaugojimo ir miesto plėtros.

Mums svarbu ne tik sukurti naują infrastruktūrą, bet ir puoselėti upės kraštovaizdį, užtikrinti, kad sprendiniai darniai įsilietų į esamą aplinką.

Siekiame, kad atgimstanti Neris taptų vieta, kur vilniečiai galės patogiai ir saugiai leisti laiką prie vandens, sportuoti, susitikti, ilsėtis ir iš naujo atrasti ryšį su upe. Kai pakrantės taps išties gyvos, atviros ir prieinamos, tai pajus kiekvienas vilnietis. Šiemet tam padėsime tvirtus pagrindus“, – žadėjo V. Benkunskas.

[[ge:lrytas:lrytas:37201218]][[ge:lrytas:lrytas:34014674]][[ge:lrytas:lrytas:38982150]][[ge:lrytas:lrytas:40973710]]

Tačiau irklavimo bazės prie Tuskulėnų rimties parko, dešimties daugiabučių Žirmūnų gatvėje prie Neries statybos projektai vilniečiams kelia nerimą, jie jau vadinami invazija į natūralius gamtos kampelius.

Įvertino visus želdinius

Savivaldybė pabrėžė, kad vienas svarbiausių prioritetų – atsakinga ir kokybiška gamtiškų pakrančių priežiūra.

Šiuo metu rengiama pakrančių priežiūros strategija: atlikta visų pakrantės ruožų analizė, įvertinti želdiniai, nustatytos jų rūšys, identifikuotos saugotinos ir nykstančios rūšys, įvertinta krantų būklė.

Kovo mėnesį strategija bus užbaigta – suformuotos rekomendacijos, kokie priežiūros režimai turėtų būti taikomi atskirose pakrančių atkarpose.

Kartu stiprinama upės būklės stebėsena – šiuo metu įsigyjami automatiniai vandens kokybės matuokliai taršai Neryje fiksuoti, nustatytas reagavimo algoritmas įvykus taršos incidentui, įrengti stacionarūs inkarai, skirti boninėms užtvaroms tvirtinti taršos atveju.

Taip pat numatomas Šlapynės parko projektas, orientuotas į bioįvairovės atkūrimą, – pakrantėse šalia A. Goštauto gatvės ir verslo centro „Green Hall“ planuojami vandens augalai.

Tęsiami ir želdinių tvarkymo bei invazinių rūšių šalinimo darbai pakrančių ruožuose. Žvėryne jau sutvarkytas ir apgenėtas obelų sodas bei mezofitų pieva.

[[ge:lrytas:lrytas:41662427]]

Tiltai – tik pėstiesiems

V. Benkunskas ne kartą kalbėjo apie penkis naujus tiltus per Nerį. Visi jie skirti vien pėstiesiems ir dviratininkams.

Statomas pėsčiųjų tiltas, sujungsiantis A. Goštauto ir Upės gatves, – jį planuojama baigti dar 2027 metų pirmojoje pusėje, šiam tiltui kartu su visuomene netrukus bus renkamas vardas. Vilniečiai šį tiltą jau praminė keliu į degalinę.

Kitam, atrodytų, reikalingesniam, Užvingio tiltui šiais metais planuojama gauti statybos leidimą ir pradėti rangos darbus.

O Kernavės tilto, sujungsiančio Mečetės ir Kernavės gatvių dviračių ir pėsčiųjų takus, ir Nacionalinės dailės galerijos aikštės projekte 2026 metais numatyta atlikti detaliojo plano korekciją, įgyvendinti architektūrinį konkursą ir pradėti projektavimo darbus – tilto poreikis esą pagrįstas išsamia analize.

Atliekama pėsčiųjų ir dviračių tilto tarp Antakalnio ir Žirmūnų priešprojektinė analizė, inicijuojamas teritorijų planavimo dokumentų rengimas, o šiais metais planuojama skelbti architektūrinio projekto konkursą.

Lazdynėlių tilto, kuris planuojamas tarp Miškinių ir Elektrinės gatvių, projektui šiuo metu ieškoma galimo sprendinio. Parengus preliminarų variantą bus pradėti teritorijų planavimo dokumentų rengimo darbai.

Tačiau savivaldybė vis neranda 5 mln. eurų vadinamajam Bruklino tiltui šalia Miškinių gatvės rekonstruoti. Gal tada nė naujo neprireiktų?

Pažadas – lauko baseinas

Vingio parko paplūdimyje projektuojama pirčių zona, iki metų pabaigos čia planuojama įrengti mobiliąsias pirtis, tualetus, dušus ir takus.

[[ge:lrytas:lrytas:41662430]]

Prie Baltojo tilto planuojamas lauko baseinas – šiemet bus atliekama detaliojo plano korekcija ir iki metų pabaigos bus įgyvendintas architektūrinis konkursas.

Valakampių pirmajame paplūdimyje numatyta visiškai pertvarkyti sporto zoną ir įrengti didelę vaikų žaidimų aikštelę nekeičiant paplūdimio linijos.

Projektavimą planuojama užbaigti 2027 metais.

Laivai nepakeis autobusų

Pavasarį į upę sugrįš elektriniai laivai. Jų bus daugiau, jais bus galima pasiekti ir Žirmūnų paplūdimį. Tik jau niekas, kaip anksčiau, nebekalba, kad šie laivai, kuriuos taip gyrė V.Benkunskas, bus integruoti į miesto transporto sistemą.

Taip pat tvarkomas žiemos uostas, jau paskelbtas projektavimo ir rangos paslaugų pirkimas, projektavimo darbus planuojama atlikti iki metų pabaigos.

2026–2027 metais planuojama projektuoti valčių elingo T. Kosciuškos gatvėje rekonstrukciją.

Išpeikė pirmtako planus

R. Šimašiaus užmojai buvo ne tokie platūs. O užėmęs mero kėdę jis pirmiausia išbraukė pirmtako A. Zuoko rengtus planus ir paliko tiktai svarbiausius rekonstrukcijos darbus.

R. Šimašius apsiribojo Neries krantinės remontu, pėsčiųjų ir dviračių takų sutvarkymu ir asfaltavimu už kelis milijonus eurų.

Savivaldybė pirmiausia griebėsi dešiniojo Neries kranto nuo Žirmūnų iki Liubarto tilto. Taip pat buvo parengtas kairiojo kranto nuo Vilnios upės iki „Verslo trikampio“ krantinių rekonstrukcijos projektas.

R.Šimašius traukė per dantį savo pirmtaką sakydamas, kad gyventojams pokyčių prie Neries nereikės laukti keletą metų, kaip žadėjo A.Zuokas.

[[ge:lrytas:lrytas:41662428]]

Pastarasis planavo Neries pakrantei išleisti net 22 mln. eurų ir ją sutvarkyti per keturis etapus.

R. Šimašius atsisakė verslo centrų pakrantėse, scenų ant vandens ir kitų ištaigingų pramogų, kurias žadėjo A.Zuokas.

Tačiau greitas permainas žadėjęs R. Šimašius pats suklupo ties elementaria pieva prie Baltojo tilto. Smarkiai vėluojančius ir įtartinai brangius darbus lydėjo įvairūs nesklandumai, o šiuo metu pieva nuolat išdramblojama sunkvežimių ratų, nes jiems neįrengtas kelias.

Keturi elektriniai laivai, tvarkomos krantinės tebuvo preliudija: V. Benkunsko vizijose – nauji tiltai, baseinai ir pirtys