Už tą pačią paslaugą Vilniuje lupa dvigubai: kai kurie dėl to važiuoja šimtus kilometrų

O didmiesčiuose įsikūrę regionų gyventojai sako pasikeisti padangų grįžtantys į gimtinę. Esą ten ir pigiau, ir greičiau.

„Nelabai mums apsimoka čia keisti, kur kas pigiau grįžti ir pasikeisti už kokius 30 eurų savo kaimelyje, o ne čia 60 eurų mokėti. Ir eilių nėra“, – pasakoja Vilniuje gyvenantis Saulius iš Joniškio rajono.

„Kolega tik už balansavimą ir pakeitimą apie 60–70 eurų sumokėjo, nors permontuoti nereikėjo, padangos ant diskų buvo jau“, – jam pritaria sostinėje gyvenantis Dovydas.

Tiesa, tie, kurie turi Vilniuje dirbančių pažįstamų, gali sutaupyti. Štai vilnietis Tadas automechaniku dirbančiam draugui už padangų keitimą su balansavimu mokės 15 eurų.

„Kainos kaip kokiame Rokiškyje“, – sako jis.

Automechanikas Valdas Linartas pasakoja, kad praėjusi savaitė buvo labai intensyvi – net dieną prieš Velykas, šeštadienį, žmonės aktyviai keitė padangas.

Vis dėlto yra ir vairuotojų, kurie to daryti neskuba ir vasarą važinėja su žieminėmis padangomis. Tačiau pašnekovas to daryti nerekomenduoja.

„Turime prastesnes stabdymo savybes, padanga greičiau dėvisi, kelia daugiau triukšmo, nes suminkštėja mišinys. Tikrai to nerekomenduojame daryti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ patarimu dalijasi V. Linartas.

Vilniuje esančio serviso „Ausegra“ direktorius Arvydas Gailiušas portalui Lrytas sako, kad vairuotojai šiuo metu neskuba keistis padangų. Didesnis aktyvumas buvo stebimas tik praėjusią savaitę, kai lepino saulė ir šiltas oras.

„Niekas neverčia žmogaus keistis padangas. Ar balandžio 8 d. pasikeisiu, ar balandžio 15 d. – jeigu ne dygliuotos padangos, ramiai sau galima važinėti“, – samprotauja pašnekovas.

Tiesa, nors baudos už tai mokėti neteks, serviso vadovas įspėja, kad gali suprastėti padangų kokybė – važiuojant, kai lauke temperatūra siekia 15–25 laipsnius šilumos, geros žieminės padangos gali susidėvėti ir nusitrinti.

Šiais metais, automechaniko V. Linarto teigimu, dauguma servisų kėlė padangų keitimo paslaugos kainą. Tiesa, anot jo, brangimas nėra drastiškas.

Tuo metu pačių padangų kainų pokyčiai nejuntami. Automechanikas atkreipia dėmesį, kad vasarinės padangos dažnu atveju apskritai būna pigesnės už žiemines. Pavyzdžiui, R16 matmens standartinė „Premium“ segmento padanga kainuoja apie 100 eurų, ekonominio segmento – 40–50 eurų.

„Patys prekiaujame padangomis, žiemą nerekomenduojame rinktis ekonominio segmento, kiniškų padangų. Jos būna slidesnės, pirmus metus padanga dar atlieka savo darbą, bet antrus ar trečius dažnai būna, kad sukietėja, nors protektoriaus dar daug.

Jeigu žmogus negali sau leisti „Premium“ segmento, tai patariame rinktis bent jau vidutinio lygio“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.

Tuo metu vasarą, pastebi V. Linartas, nebūna tokių ekstremalių oro sąlygų. Todėl šiuo metų laiku, jei žmonės yra linkę pataupyti, galima rinktis ir ekonominės klasės padangas.

Šiltajam sezonui kai kurie renkasi ir naudotas padangas. Jei jos nėra senos ar itin nusidėvėjusios, automechanikas sako nieko blogo neįžvelgiantis.

„Svarbu įsivertinti visus kriterijus – kad padanga būtų pakankamai kokybiška“, – pataria V. Linartas.

„Ausegros“ direktorius A. Gailiušas sako pastebintis didelę padangų įvairovę. Serviso klientai, jo teigimu, linkę rinktis ekonominės klasės prekes, tačiau naujas.

„Pirkdami žmonės žiūri ir padangos triukšmingo koeficientą, stabilumą, atsižvelgia į akvaplanavimą. Jeigu biudžetas padangai 40 eurų – nieko nepasiūlysi, bet jei 70 eurų – atsidaro vartai paieškai“, – sako jis.

Žemo profilio padangų kaina, anot pašnekovo, yra šiek ūgtelėjusi. Tuo metu pačios paslaugos kaina servise pastarąjį kartą keista praėjusį rudenį.

Pasiteiravus, ar stebint padidėjusias degalų kainų vairuotojai nebando derėtis dėl žemesnio paslaugos įkainio, A. Gailiušas sako, kad kol kas to dar nepasitaikė.

„Šildymo sezonas pasibaigė – kažkuria prasme žmonėms pasidarė lengviau. Vienas kitą kompensuoja“, – teigia serviso direktorius.

Kalbėdamas „Žinių radijo“ laidoje automechanikas V. Linartas pastebi, kad iš klientų tenka išgirsti, jog ne visi servisai nori priimti senas padangas, nors pastarieji ir turėtų jomis pasirūpinti.

Pasiteiravome A. Gailiušo, kokia praktika taikoma jo servise.

„Aplinkos apsaugos įstatymas lyg ir įpareigoja servisus priimti padangas, bet logika sako visai ką kita.

Jeigu jūs pas mus perkate padangas, mums net klausimo nekyla apie jūsų padangų tinkamą utilizaciją, nes tiek, kiek padangų paėmėme iš tiekėjo, tiek jam ir grąžinsime. Paėmėme 50 padangų – 50 tai įmonei ir atidavėme.

Kita situacija. Jūs nusipirkote padangas ir atvežėte į servisą, mes jums sumontavome. Vidutinis R16 padangų komplekto sumontavimas kainuoja apie 56 eurus. <...> Už jūsų padangų utilizavimą mes sumokame apie 18 eurų. Jūsų automobilio atliekas mes tinkamai sutvarkome už savo pinigus – išeitų, kad už 38 eurus mes jums sumontavome komplektą padangų. Kur logika?“ – klausė pašnekovas.

Tačiau, jo teigimu, viskas priklauso nuo serviso darbuotojų geranoriškumo. Jei klientas yra nuolatinis arba kyla įtarimų, kad senas padangas jis ketina išmesti netinkamai, tuomet padangų utilizavimu pasirūpina pats servisas.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai žiniasklaidai išplatintame pranešime primena, kad naudotos padangos priskiriamos prie atliekų, kurių negalima šalinti kartu su buitinėmis šiukšlėmis ar palikti gamtoje.

Ne vietoje paliktos padangos ne tik darko kraštovaizdį, bet ir kelia didelę gaisrų riziką, daro ilgalaikę žalą aplinkai, ypač miškuose, kur vis dar aptinkami nelegalūs sąvartynai.

Gyventojai turi kelias galimybes utilizuoti padangas.

„Keičiant padangas autoservise, senos padangos paprastai priimamos vietoje – ši paslauga dažnai įskaičiuota į padangų keitimo kainą. Senas padangas priima ir kai kurie padangų pardavėjai, jei iš jų yra perkamos naujos.

Taip pat padangas galima pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kur jos priimamos nemokamai arba už simbolinį mokestį“, – informuoja VMU.

Miškininkai pabrėžia, kad padangų palikimas miškuose ar kitose gamtinėse teritorijose yra laikomas aplinkos teršimu. Išmestos padangos, nors nepriskiriamos pavojingosioms atliekoms, reglamentuojamos atskirai – už neteisėtą jų išmetimą gali būti skiriama bauda iki 6 tūkst. eurų.

Už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką, kai atliekos yra nepavojingos ir jų kiekis neviršija 15 m³ arba 7 m³, kai atliekos yra pavojingos, taikoma administracinė atsakomybė – baudos nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.

Jeigu atliekų kiekiai viršija įstatyme nustatytas ribas, taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tokiais atvejais pažeidėjui gali būti skiriama ne tik didelė piniginė bauda, bet ir laisvės atėmimas. Be to, pažeidėjai privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą ir sutvarkyti užterštą teritoriją.