„Žinių radijo“ laidoje „Žalia rodyklė“ kalbėjęs „Deals On Wheels“ pardavimų vadybininkas Gytis Patenbergas teigė, kad pirkėjai šiuo metu labiausiai ieško 3–9 tūkst. eurų vertės automobilių. Jis tą sieja su II pakopos pensijų fondų išmokomis, kai kiekvienam atsiėmusiajam pinigus, laidos pašnekovo teigimu, teko vidutiniškai po 9 tūkst. eurų.
„Šiandien dėl kainų niekas nenori derėtis: automobilių mažėja, be to, kainos auga. Jos didėja ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Švedijoje, kiek mažiau – Suomijoje“, – komentavo G. Patenbergas.
Pernykščio gruodžio ir šių metų sausio ar vasario mėnesio kainas lyginant su šiandieninėmis matyti, kad automobiliai, kainuojantys 15–20 tūkst. eurų, pabrango 1,5–2 tūkst. eurų.
D. Trumpas kelia tarifus Europos automobiliams: kaltina ES dėl prekybos susitarimo nesilaikymo
Stabilizavosi pagrindinių naudotų elektromobilių kainos: pavyzdžiui, „Tesla Model 3“ prieš metus kainavo 24–25 tūkst. eurų. Šiandien, jei automobilis pagamintas 2022 m., kainuoja 26–27 tūkst. eurų.
„Elektromobilių pastaruoju metu apskirtai perkama daugiau. Per praėjusį mėnesį buvome pardavę 8 elektromobilius, balandį, dar mėnesiui nesibaigus, jau buvo 14“, – skaičiavo G. Patenbergas.
Susiję straipsniai
Nebelieka spaudimo derėtis
Portalo „autogidas.lt“ vadovas Tautvydas Stasiulis patvirtino, kad naudoti automobiliai brangsta. Ir pridūrė, jog tai matyti ne tik kainynuose, bet ir pagal pardavimo greitį.
Vidutinės klasės automobilių, kainuojančių 8–14 tūkst. eurų, skelbimai šiame portale „išsilaiko trečdaliu trumpiau nei vasario pradžioje.
„Kai automobilis parduodamas per kelias dienas, o ne per keletą savaičių, pardavėjui nebelieka spaudimo derėtis – būtent taip gimsta kainų judėjimas į viršų“, – naujienų portalui Lrytas komentavo T. Stasiulis.
Jo teigimu, kainų didėjimą veikia trys persipinantys veiksniai. Tai pensijų reformos lėšos, prieinamesnis finansavimas ir reikšmingai išaugęs likvidumas – pirkėjas ir pardavėjas randa vienas kitą gerokai greičiau.
„Reakcijų skaičius mūsų portale per savaitę šoktelėjo 45–70 proc., parduodant populiariausius modelius – iki 125 proc., o pardavimo ciklas vidutiniame segmente sutrumpėjo beveik trečdaliu. Kai rinka sukasi tokiu greičiu, kainą pradeda diktuoti tempas – ne derybos“, – sakė pašnekovas. Greičiausi sandoriai šiandien vyksta dėl „VW Golf“, „Škoda Octavia“, „VW Passat“, „Audi A4“. Susidomėjimas tokiais automobiliais per kelias savaites šoktelėjo 80–120 proc.
„Tai modeliai, kurių likutinė vertė, eksploatacija ir perpardavimo ciklas rinkai geriausiai žinomi – pirkėjas šiandien elgiasi labiau kaip investuotojas nei kaip mėgėjas: renkasi tai, ką po trejų metų be staigmenų galės parduoti“, – sakė T. Stasiulis.
Aukštesnės klasės segmento („BMW 5/7“, „Audi A6“, „Volvo XC60“, „VW Tiguan“) augimas siekia 60–90 proc., bet čia santaupos veikia kaip įmoka, finansavimas – kaip svertas, o galutinis tikslas yra vienu lygiu aukštesnis automobilis, nei pirkėjas pasiektų šiame etape.
Karščiausias taikinys – 5–10 metų vidutinės klasės automobilis iki 14 tūkst. eurų: tokie skelbimai portale „autogidas.lt“ aktyvūs vos kelias dienas, o populiariausių modelių – ir vos kelias valandas.
Šis portalas, T. Stasiulio teigimu, šiandien veikia kaip rinkos termometras: kai pardavimo ciklas vidutiniame segmente sutrumpėja beveik trečdaliu, tai reiškia, kad kainas pradeda diktuoti ne pardavėjas ir ne pirkėjas, o tempas.O jis įsibėgėjant pavasariui tik greitės.
„Pensijų reformos lėšos nėra vienkartinis impulsas – jos į rinką ateina bangomis, todėl poveikis pasiskirstys per visą antrąjį ketvirtį. Prie to prisideda pavasario sezoniškumas, stabili palūkanų aplinka ir struktūrinis faktorius: Lietuvos automobilių parkas – vienas seniausių Europoje, todėl atnaujinimo poreikis čia veikia kaip sisteminis, ne tik ciklinis.
Pirmų stabilizacijos ženklų realiausia tikėtis vasaros antroje pusėje, kai pasiūla pradės vytis paklausą“, – prognozavo portalo vadovas. Esama situacija, T. Stasiulio nuomone, atveria kelią kiniškiems automobiliams. Tik skirtingose rinkose skirtingu greičiu.
Naujų automobilių segmente kiniški modeliai jau šiandien yra realus pasirinkimas – ypač elektromobilių, kai taikoma gamintojo garantija, fiksuota kaina ir tvarkingas technologijų paketas.
Naudotų automobilių rinkoje pokytis lėtesnis, bet nuoseklus: pirkėjas čia perka ne tik automobilį, bet ir jo prognozuojamą likutinę vertę po 3–5 metų, o tokia kiniškų modelių istorija dar tik formuojasi. Anot portalo vadovo, realiausią persilaužimą antrinėje rinkoje matysime tada, kai į ją pradės patekti pirmoji kiniškų elektromobilių banga – tai bus per artimiausius porą metų.
Rinka balansuoja
Naudotų automobilių pardavimų bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas naujienų portalui Lrytas teigė stebintis kainų stabilizaciją su nedideliu augimu tam tikruose segmentuose.
Pagrindinės to priežastys – ribota pasiūla Vakarų Europoje, vis dar stipri paklausa Baltijos šalyse ir tai, kad naujų automobilių kainos išlieka aukštos. Dėl to dalis pirkėjų natūraliai renkasi naudotus automobilius.
Labiausiai tai juntama kalbant apie 2–5 metų SUV ir hibridinius automobilius. Pavyzdžiui, tokie modeliai kaip „Toyota RAV4 Hybrid“ ar „Volkswagen Tiguan“ išlaiko aukštas kainas dėl didelės paklausos ir ribotos pasiūlos.
„Didelio kainų šuolio neprognozuočiau. Greičiau matysime stabilizaciją su nedideliais svyravimais. Rinka šiuo metu balansuoja – pasiūla po truputį atsistato, tačiau paklausa vis dar išlieka pakankamai stipri.
Šiuo metu trūksta geros komplektacijos, mažesnės ridos SUV ir hibridinių automobilių. Taip pat trūksta patrauklios kainos elektromobilių, kurie atitiktų subsidijų kriterijus. Tokie automobiliai iš rinkos dingsta labai greitai“, – kalbėjo P. Valiukėnas.
Aukštesnės kainos skatina pirkėjus ieškoti alternatyvų, o Kinijos gamintojai dažnai siūlo gerą kainos ir įrangos santykį. Vis dėlto, pašnekovo teigimu, naudotų automobilių rinkoje vis dar dominuoja patikimi, gerai žinomi europietiški ir japoniški modeliai. Šiame segmente pirkėjams pasitikėjimas ir automobilio likvidumas išlieka labai svarbūs.
10–15 tūkst. automobilių su paslėptais trūkumais
„Žinių radijo“ laidos „Žalia rodyklė“ pašnekovo, „Autopretenzijos“ įkūrėjo Ramūno Mackevičiaus duomenimis, kasmet vien Lietuvoje parduodamų automobilių su paslėptais trūkumais būna 10–15 tūkst.
Todėl, perkant transporto priemonę, jis primygtinai siūlo padaryti namų darbus ir pažiūrėti, kiek analogiškas automobilis su panašia įranga kainuoja kitose šalyse.
„Neskubėkite, išsirinkite kelias transporto priemones, o pardavėjo paklauskite, kokia pinigų suma bus deklaruota sutartyje, ar automobilis bus parduodamas su lietuviška pirkimo-pardavimo sutartimi.
Neskubėkite mokėti avanso – padarykite poros dienų pauzę. Jei ką, rasite geresnį automobilį. Jį privalomai tikrinkite nuo ratų iki stogo, nepaisant to, ką kalbės pardavėjas“, – patarė R. Mackevičius.
Vokietijoje – stabilu
Vokietija, tradiciškai laikoma didžiausia naudotų automobilių rinka Europoje, 2025 m. užbaigė labai stabiliais pardavimo rodikliais: Vokietijos transporto tarnybos (KBA) duomenimis, parduota apie 6,51 mln. naudotų lengvųjų automobilių. O tai – vos 0,5 proc. daugiau nei 2024 m., rašo „getcoc.eu“.
Nors rinkoje vis dar dominuoja modeliai su tradiciniais varikliais, Vokietija prisitaiko prie didėjančios naudotų hibridinių ir elektrinių automobilių pasiūlos.
Ispanijoje 2025-ieji naudotų automobilių rinkoje buvo dinamiški: parduota daugiau nei 2,21 mln. automobilių, o tai reiškia 4,2 proc. augimą, lyginant su 2024 m. Italijoje pernai parduota 5,65 mln. naudotų automobilių, arba 3,3 proc. daugiau nei 2024 m.
Apskritai viena ryškiausių 2025 m. tendencijų, kuri išliks ir 2026 m., yra naudotų elektrinių transporto priemonių, įskaitant ir hibridines, pasiūlos ir pardavimo augimas.