Numatytu laiku nebaigus statyti Tarandės tunelio magistralėje Vilnius–Panevėžys valstybinių kelių valdytojai „Via Lietuva“ nepavyko prisiteisti 0,82 mln. eurų iš dviejų „MG grupės“ valdomų įmonių.

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė „Via Lietuva“ ieškinį Vilniaus verslo parkui (VVP) ir „MG Investment“ valdomai „Emintai“ dėl beveik 822 tūkst. eurų mokėjimo pagal finansavimo sutartį. Šis teismas paliko galioti apygardos teismo sprendimą.

Aukštesnės instancijos teismas nusprendė, kad „Via Lietuva“ ieškinys atmestas pagrįstai – bendrovė tunelio statybos nebaigė iki finansavimo sutartyje nustatyto termino (2024 metų pabaigos), todėl neįgijo teisės reikalauti iš atsakovių sumokėti sutartyje nurodytą sumą.

Pagal sutartį „Via Lietuva“ įsipareigojo pastatyti Tarandės tunelį, kuris yra sudedamoji magistralinio kelio Vilnius–Panevėžys statybos projekto dalis, o įmonės įsipareigojo bendrai finansuoti 20 proc. darbų, bet ne daugiau kaip 822 tūkst. eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:43001544]]

Nurodyta svarbi sąlyga

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nuostatos dėl projekto termino sutartyje atsirado VVP ir „Emintos“ iniciatyva ir tai patvirtina, jog šis terminas bendrovėms turėjo esminę reikšmę – jos prisiėmė prievolę finansuoti tunelio statybą tik su sąlyga, kad projektas bus įgyvendintas laiku, ir tai „Via Lietuva“ žinojo.

[[ge:lrytas:lrytas:43005961]][[ge:lrytas:lrytas:42989965]][[ge:lrytas:lrytas:43028173]]

„Via Lietuva“ teismui teigė, kad terminas sutartyje nėra nustatytas, tačiau Apeliacinis teismas pabrėžė, jog joje nurodytos aplinkybės, susijusios su projekto įgyvendinimo terminais.

Juos pasirašydamos bendradarbiavimo sutartį dėl projekto nustatė Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės bei „Via Lietuva“.

Teismo nutartis dar gali būti skundžiama Lietuvos aukščiausiajam teismui.

Įmonei „Via Lietuva“ nesilaikius terminų VVP ir „Eminta“ praėjusiais metais vienašališkai nutraukė sutartį.

„Via Lietuva“ iš VVP siekė prisiteisti 476,8 tūkst. eurų, o iš „Emintos“ – 345,3 tūkst. eurų bei 11,2 proc. palūkanų.

Netiko projekto formatas

Dar 2017 metais „Emintos“ užsakymu buvo parengtas tunelio projektas, tuometė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD, dabar „Via Lietuva“) pradėjo pirkimą rangovui atrinkti, tačiau procedūrą sustabdė teismas dėl vieno iš potencialių rangovų pretenzijų.

Tiltų statybos bendrovė „Tilsta“ pirkimą apskundė dėl to, kad pagal parengtą techninį darbo projektą negalėjo atlikti tikslių matavimų, mat projektas pateiktas PDF formatu, o ne specialiu projektuotojų naudojamu kompiuteriniu formatu.

LAKD nurodė, kad projektavimo metu neįgijo autorinių teisių, reikiamu formatu projekto neturi ir pateikti negali, o projekto užsakovė taip pat reikiamo formato neturėjo. Todėl pateikti kitokių projekto brėžinių nebuvo galimybės.

Teismas pripažino, kad pirkimo sąlygos dėl tokio projekto nėra aiškios, tai užprogramuoja šalių ginčus vykdant sutartį.

Teismas labiau vertino ne formatų skirtumus, o tai, kad nuo 2017 metų, kai projektas rengtas, jis nebeatitinka realios situacijos. Dėl to LAKD buvo įpareigota nutraukti pirkimą.

Savivaldybė tik svajojo

Projekto įgyvendinimą stabdė ir Tarandės bendruomenės pretenzijos tunelį statyti arčiau gyvenvietės.

LAKD neįžvelgė prasmės įrengti dar vieną tunelį ir siūlė ties gyvenviete statyti pėsčiųjų viaduką.

Tada įsimaišė Vilniaus miesto savivaldybė ir pareiškė, kad ketina domėtis sąlygomis dėl naujo tunelio projektavimo. Anot tuomečio vicemero Tomo Gulbino, ilgainiui abu tuneliai būtų reikalingi, mat teritorija sparčiai plėtojama, tačiau pradžioje pakaktų bent vieno.

[[ge:lrytas:lrytas:43042632]]

Vieną tunelį nuo kito būtų skyrę vos 700 metrų. Savivaldybė žadėjo ir papildomą įvažiavimą į Tarandę iš Justiniškių pusės. Nei vieno, nei kito infrastruktūros projekto įgyvendinimas net nepradėtas.

Kaupėsi gruntinis vanduo

Panaikinti spūstis sostinės prieigose padėsiantį sudėtingą infrastruktūros projektą patikėta įgyvendinti bendrovei „YIT Lietuva“.

Bet tik pradėjus darbus teko nuolat atlikti kontrolinius bandymus, tad vien pirmojo etapo 3 sluoksnių asfalto dangos įrengimas truko ilgiau nei 3 savaites.

Pirmojo etapo darbams trukdė ir lietingi orai bei atrastos gruntinio vandens sankaupos, susidariusios dėl mažai laidžių molio ir dulkių sluoksnių žemėje. Dėl to už atraminių tunelio sienų ir ramtų teko papildomai įrengti drenažo sistemas.

„YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas neslėpė, kad dėl to teko konsultuotis ir su kolegomis iš kitų YIT grupės šalių.

Be to, statomame tunelyje daug šiuolaikiškų inžinerinių sprendimų. Pavyzdžiui, formuojant nuovažą ir tunelio atramas įrengiamos sudėtingos gręžtinių polių konstrukcijos, kurios užtikrina tvirtą pagrindą ir stabilumą.

Polių siena papildomai sutvirtinama dviem eilėmis specialių inkarų – jų iš viso numatyta daugiau nei šimtas.

Šie inkarai sujungia skirtingas tunelio konstrukcijos dalis, kad būtų užtikrintas vientisumas ir atsparumas apkrovoms.

Konstrukcijos vientisumą ir atsparumą vandeniui užtikrina tarpams tarp polių sandarinti naudojamos specialios technologijos – į gruntą leidžiami sandarinamieji mišiniai, kurie užpildo ertmes ir neleidžia patekti vandeniui. Iš viso tokių sandarinimo įrenginių ilgis siekia daugiau nei kilometrą.

Papildomai siekiant apsaugoti tunelį nuo gruntinio vandens poveikio naudojama bentonitinė hidroizoliacija.

[[ge:lrytas:lrytas:43042637]]

Darbus rangovams apsunkino tai, kad tunelis statomas intensyvaus eismo zonoje, kur susikerta transporto srautai iš Vakarinio aplinkkelio, Ukmergės ir Tarandės gatvių.

Nutiesė naują dviejų eismo juostų gatvę

Pradėjus statyti tunelį Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo toliau nuo posūkio į Vakarinį aplinkkelį perkelti išvažiavimo vietą iš Tarandės miesto link.

Ankstesnis išvažiavimas buvo per arti nusukimo į Vakarinį aplinkkelį, todėl neužteko atstumo saugiai persirikiuoti į kitą eismo juostą. Be to, išvažiavimo į Ukmergės gatvę vieta neatitiko ir šiuo metu galiojančių teisės aktų.

Dabartinio išvažiavimo iš Tarandės gyvenvietės į Ukmergės gatvę vieta buvo perkelta apie 200 metrų Ukmergės kryptimi.

Be to, šalia statomo Tarandės tunelio nutiesta nauja dviejų eismo juostų 568 metrų ilgio gatvė.

Ji sujungė tunelį ir Tarandės gatvę. Šalia naujos gatvės įrengtas pėsčiųjų takas, o jos pabaigoje, ties Tarandės ir Edinburgo gatvėmis, – nauja žiedinė sankryža.

Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo pastatyti jungiamąjį kelią, o rajono – rekonstruoti Nesvyžiaus gatvę Bukiškyje.

Vienas vargas dėl šio tunelio: atidarymas vėl nukeltas, o dabar – dar ir kirtis iš teismo (1)