Dyzelinių automobilių savininkams ir tiems, kurie dar tik svarsto tokį įsigyti, ekonomistas Ž. Mauricas siunčia aiškią žinią – situacija Europos dyzelino rinkoje iš esmės pasikeitė.

„Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ ekonomistas teigė, kad paklausa išlieka didelė, pasiūla mažėja, o net ir nukritus naftos kainoms dyzelinas greičiausiai išliks brangesnis už benziną.

Anot jo, ilgus metus Lietuvoje skatinta dyzelizacija šiandien atsisuka prieš pačius vairuotojus, todėl svarstantiems apie dyzelinį automobilį jis pataria kuo toliau nuo jų bėgti.

„Dyzelino rinkoje mes Europoje turime labai didžiulį iššūkį, todėl kad transportas, žemės ūkis ir pramonė vis dar labai stipriai naudoja dyzeliną. Pramonė vienintelė mažina jo naudojimą, transportas – didina. Taip pat turėjome labai stiprią lengvųjų automobilių dyzelizaciją.

[[ge:lrytas:lrytas:43594745]][[ge:lrytas:lrytas:43644692]][[ge:lrytas:lrytas:43682037]][[ge:lrytas:lrytas:43710125]]

Iš esmės dabar ji jau eina į pabaigą, bet tie automobiliai, kurie jau buvo pagaminti, vis dar važinėja gatvėmis. Ir mes turime tokį paradoksą – mažmeniniai degalų pardavimai šiuo metu Europos Sąjungoje iš esmės yra praktiškai tokie patys, kokie buvo prieš dešimt metų“, – dėstė jis.

Banko „Luminor“ ekonomistas Ž. Mauricas pažymėjo, kad dyzelino paklausa Europoje iš esmės nėra sumažėjusi – žmonės toliau važinėja automobiliais, veža prekes ir naudoja degalus, todėl dyzelino poreikis išlieka didelis. Tuo metu pasiūla yra ženkliai sumažėjusi, nes daugelį metų nebuvo investuojama į naują infrastruktūrą.

Anot jo, dėl šios priežasties Europos Sąjunga yra priversta dalį dyzelino importuoti iš kitų šalių. Anksčiau pagrindinė tiekėja buvo Rusija, vėliau buvo persiorientuota į Artimųjų Rytų šalis, tačiau dabar krizė paveikė ir šį regioną, todėl iš esmės vienintelės liko Jungtinės Amerikos Valstijos. Vis dėlto Europa nuo jų yra labai stipriai priklausoma, o JAV nėra pajėgios visiškai patenkinti Europos poreikio.

Ekonomisto teigimu, Europa ėmėsi įvairių kūrybingų priemonių šioms spragoms užkamšyti, tačiau kol kas dar neaišku, kaip tai pavyks. Jis viliasi, kad dėl susidariusios situacijos nebus imtasi politiškai nepopuliarių sprendimų. Ž. Mauricas taip pat primena, kad nemaža dalis rusiškų degalų į Europą patekdavo per Turkiją ir Indiją.

„Kitaip tariant, turime labai didelį struktūrinį disbalansą. Dėl to net ir nukritus naftos kainai, arba jai nepakilus labai stipriai, dyzelino kaina vis tiek išlieka gerokai didesnė negu benzino. Aš jau kurį laiką sakiau, kad taip, ko gero, bus ir ateityje“, – sako ekonomistas.

Todėl gyventojams, ypač svarstantiems įsigyti dyzelinį automobilį, jis siunčia aiškią žinią: „Bėkite. Bėkite tikrai. Nes yra struktūrinis trūkumas. Jūs vienoje valtyje sėdite su transporto sektoriumi ir žemės ūkiu.“

Ž. Maurico vertinimu, benzino rinka šiuo metu yra palankesnėje padėtyje. „Benzinas jau sukasi šiek tiek kitoje orbitoje. Ten situacija paprastesnė. Aišku, dar geriau – benzininis automobilis su hibridine pavara. Tai tiesiog fantastika, nes ir jo degalų suvartojimas mažesnis. Elektra – dar geriau, nes elektros kaina Lietuvoje yra pakankamai nedidelė, mažesnė negu Vokietijoje“, – teigia jis.

Ekonomistas primena, kad dyzeliniai automobiliai Lietuvoje išpopuliarėjo neatsitiktinai.

„Žmonės pirko dyzelinius automobilius dėl to, kad buvo pigiau važiuoti. Taip, nes tokia buvo Lietuvos politika. Mes stengėmės mažinti transporto ir žemės ūkio sektorių kaštus. Dyzelino kaina Lietuvoje ilgą laiką buvo mažesnė negu benzino, nes dyzelinui buvo taikomi mažesni akcizai.

Be to, dyzelino sąnaudos šimtui kilometrų yra mažesnės. Iš tiesų mes patys savo rankomis susikūrėme šią dyzelizaciją Lietuvoje. Na, o dabar situacija tiesiog pasikeitė“, – kalbėjo ekonomistas.

[[ge:lrytas:lrytas:43717024]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Ekonomistas siunčia aiškią žinią lietuviams: „Bėkite nuo dyzelinių automobilių“ (6)