Praėjusių metų pabaigoje „Brent“ naftos barelis kainavo vos per 60 dolerių.
Prasidėjus karui Persijos įlankoje kaina šoktelėjo ir vėliau svyravo aukščiau 70 dolerių ribos.
Tačiau šią savaitę – dar vienas sukrėtimas. Blogiausia, kad itin nepalankiu metu Europai, kurioje energijos žaliavų kainos per metus ir taip išaugo 14,3 proc., o metinė infliacija rugpjūtį jau siekė 3,3 proc.
Artėjantis ruduo taps dar vienu išbandymu gyventojams: prognozė, kam teks labiausiai paploninti piniginę
Lietuva. Premjeras Mindaugas Sinkevičius jau anksčiau tvirtino, kad Vyriausybė gali imtis priemonių, jei naftos barelio kaina ilgesniam laikui nusistovėtų virš 100 dolerių.
„Nuo šito politinio teiginio nesitraukiame – jeigu naftos barelio kaina ilgesnį laiką viršys 100 dolerių, mes turėsime galvoti apie galimas intervencijas, panašias į tas, kurias turėjome praeityje, – 6 ar 7 centų“, – aiškino ministras pirmininkas.
Susiję straipsniai
Anksčiau kaip vienas galimų mechanizmų, skirtų reaguoti į išaugusias degalų kainas, aktyvavimo kriterijų buvo įvardyta 2,20 euro už litrą vidutinė dyzelino kaina.
Lietuvos energetikos agentūros vertinimu, vidutinei mažmeninei dyzelino kainai pasiekus arba viršijus 2,2 euro už litrą ribą ir tokiam kainų lygiui išsilaikius bent penkias darbo dienas iš eilės, būtų pagrįsta laikinai mažinti akcizą.
Ši riba jau visiškai arti. Vakar vidutinė litro dyzelino kaina šalies degalinėse siekė 2,169 euro (mažiausia buvo 1,999 euro, didžiausia – net 2,299 euro).
95 markės benzino mažiausia kaina, LEA duomenimis, buvo 1,82 euro, didžiausia – 2,019, o vidutinė – 1,93 euro.
Tiesa, abejotina, ar keliais centais atpiginus degalus dėl laikinai sumažinto akcizo, kaip buvo padaryta prieš keletą mėnesių, šalies degalinėse smarkiai išaugtų paklausa.
Mat kaimyninėje Lenkijoje gerokai labiau apkarpius mokesčius degalų litras dabar pigesnis 30 ar daugiau centų nei pas mus.
Europa. Tiek Lietuvos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių priklausomybė nuo naftos importo yra milžiniška – Bendrijos viduje išgaunama tik 3,4 proc. jai reikalingos naftos.
Bet šiuo metu labiau nerimaujama dėl dujų, kurios brangsta įkandin naftos. Roterdamo biržoje gamtinių dujų megavatvalandė dar vasarį kainavo mažiau nei 30 eurų. Dabar kaina jau perkopė 80 eurų.
Negana to, kol kas ir dujų saugyklų užpildymo lygis yra gerokai mažesnis nei anksčiau. Tiesa, kaimyninės Lenkijos saugyklos užpildytos 93,5 proc. – tai didžiausias rodiklis ES, kurios vidurkis siekia 65,4 proc.
Lenkija jau gerokai viršija 80 proc. ribą, kurią Europos Komisija laiko pakankama, kad būtų užtikrintas dujų tiekimas žiemą.
Toliau yra Portugalija, kurios saugyklų užpildymo lygis siekia 93,1 proc., ir Italija – 83,1 proc.
Vokietijoje dujų saugyklos užpildytos 53,3 proc. Mažiausi rodikliai buvo užfiksuoti Nyderlanduose – 47,2 proc. ir Latvijoje – 45 proc.
Amerika. Dėl brangių degalų kenčia ir amerikiečiai.
Apskaičiuota, kad nuo karo Persijos įlankoje pradžios vasario mėnesį dėl pakilusių degalų kainų JAV vartotojai papildomai sumokėjo 100,9 mlrd. dolerių – po 770 dolerių nuo kiekvieno namų ūkio. Ir tai dar ne pabaiga.
„Matome didžiausią benzino, taip pat ir dyzelino kainos šuolį per visą istoriją. Tai paskatins infliaciją visais atžvilgiais“, – sakė kompanijos „Gulf Oil“ vyriausiasis analitikas Tomas Kloza.
Prieš metus benzino galonas (3,785 litro) kainavo 3,2 dolerio. Prieš karo su Iranu pradžią – jau 2,98 dolerio. Tačiau šią savaitę – 4,15 dolerio.
Tiesa, aukščiausias taškas dar nepasiektas: 2022 metais Rusijai įsiveržus į Ukrainą kaina buvo pakilusi net iki 5,02 dolerio už galoną.
Tačiau dyzelinas, per šiuos metus pabrangęs daugiau nei 60 proc., dabar Amerikoje kainuoja rekordiškai daug – 5,9 dolerio už galoną. Dar vasarį kaina siekė 3,76 dolerio. (ELTA, CNN, „Euronews“)