Savivaldybė stengiasi išlupti kuo daugiau betoninių šaligatvių bortelių ir juos pakeisti granitiniais, kurių per du pirkimus įsigyta už daugiau nei 7 mln. eurų.

Gatvės išraustos vien tam, kad darbininkai pakeistų bortelius. Niekas nesiginčija – granitiniai už betoninius ir išvaizdesni, ir ilgaamžiškesni.

Tačiau kodėl betoninius bortelius prireikė keisti ir ten, kur jie dar buvo geros būklės, galėjo tarnauti keletą metų? Kodėl savivaldybė taip skuba įsigyti kuo daugiau granitinių bortelių, kad juos veža ne tiktai iš Kinijos, bet ir iš Egipto, nors pastarųjų kokybė yra prastesnė?

Ir kodėl granitinius bortelius tiekia tik viena įmonė, o savivaldybę, skirtingai nei kitus pirkėjus, tenkina prastesnė gaminių kokybė?

[[ge:lrytas:lrytas:42376138]]

Pasirašė dar vieną sutartį

Savivaldybės tarybos opozicijos narys Aleksandras Nemunaitis šaipėsi: kažkas savivaldybėje taip pamilo bortelius, kad negali palaukti iki kitos vasaros – knieti visus sudėti šiemet.

Iš kur tokia meilė? A.Nemunaitis pasidomėjo granitinių bortelių pirkimais.

2023 metais savivaldybė su bendrove „Milsa“ sudarė granitinių kelio bortelių tiekimo sutartį. Maksimali jos vertė – 3,63 mln. eurų. Sutartis turėjo galioti iki 2026 metų gegužės, tačiau jai dar nepasibaigus savivaldybė surengė kitą pirkimą.

[[ge:lrytas:lrytas:43861691]][[ge:lrytas:lrytas:43623638]][[ge:lrytas:lrytas:43850735]]

Ir vėl laimėjo „Milsa“. Dar viena sutartis už 3,63 mln. eurų.

Iš viso – net 7,26 mln. eurų vertės galimybė pirkti granito gaminius iš tos pačios bendrovės.

Vien antrajame pirkime numatyta beveik 49 kilometrai tiesių granito bortelių, dar apie 4,5 kilometro lenktų bortelių ir daugybė kitų granito gaminių.

„Panašu, kad kol viso šito granito nesudės, Vilnius ramybės neturės“, – spėjo A.Nemunaitis.

Teko iš naujo asfaltuoti

Ryškiausias pavyzdys, kaip granitiniai borteliai kišami net ten, kur jų nereikia, – Konstitucijos prospektas.

2021 metais, kai mero kėdę dar užėmė Remigijus Šimašius, Konstitucijos prospektas buvo susiaurintas, atsirado skiriamoji juosta, kurioje pasodinti medžiai, krūmai. Kartu judri gatvė buvo išasfaltuota, sudėti nauji betoniniai borteliai.

Po trejų metų Konstitucijos prospekte vėl užvirė remonto darbai. Tuo metu jau Valdo Benkunsko valdoma savivaldybė aiškino, neva ją verkiant reikėjo asfaltuoti, tačiau aiškėja, kad svarbiau buvo betoninius bortelius pakeisti į granitinius.

Aišku, kad dėl to nuardžius asfalto dangą prospektą teko iš tiesų iš naujo asfaltuoti.

Teismas skyrė didelę baudą

A.Nemunaitis priminė ir 2020 metais priimtą Aukščiausiojo teismo sprendimą, kuriuo savivaldybės administracijai skirta 0,5 mln. eurų bauda už pažeidimus 31 mln. eurų vertės Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžos rekonstrukcijos konkurse vertinant įmonių pasiūlymus.

[[ge:lrytas:lrytas:44014212]]

Pripažinęs neteisėtais savivaldybės veiksmus vertinant tiekėjų pasiūlymus teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, tačiau dėl viešojo intereso apsaugos nepanaikino neteisėtai sudarytos pirkimo sutarties.

Teismui kelių tiesimo bendrovė „Panevėžio keliai“ skundė savivaldybės sprendimą atmesti jos pasiūlymą ir konkurso laimėtojomis paskelbti bendroves „Fegda“ ir „Tilsta“.

O „Fegda grupės“ akcininkai yra trys fiziniai asmenys ir aštuonių asmenų valdoma įmonė „Milsa“, sėkmingai Vilniui tiekianti granitinius bortelius.

„Ar tai įrodo, kad bortelių pirkimuose padaryta kas nors neteisėta? Ne. Tačiau po Liepkalnio konkurso istorijos aklai tikėti, kad čia nėra apie ką kalbėti, būtų labai naivu. Ypač kai visas miestas išraustas, o granitinių bortelių, atrodo, reikia tiek daug ir taip skubiai, tarsi nuo jų priklausytų Vilniaus ateitis.

Mokyklos palauks. Vairuotojai pastovės. Spūstys niekur nepabėgs. Svarbiausia, kad nė vienas „Milsos“ granito bortelis neliktų nepadėtas“, – sakė A.Nemunaitis.

Netikėtai įstrigo sistema

Bet tai dar ne viskas. Vienos granito gaminiais prekiaujančios įmonės vadovas, prašęs neminėti pavardės, tvirtino, kad politikas pastebi tik paviršinius dalykus – kiek viena ar kita įmonė pirko gaminių, už kokias sumas. Tačiau kaip vyksta viešieji pirkimai, gali papasakoti tik juose dalyvaujantys asmenys.

[[ge:lrytas:lrytas:44014213]]

Verslininkas prisiminė vieną savivaldybės skelbtą granito gaminių pirkimo konkursą. Jame dalyvavo ir „Milsa“.

Atplėšus vokus su pasiūlymais paaiškėjo, kad pašnekovo įmonė pasiūlė 30 tūkst. eurų žemesnę kainą nei konkurentai. Bet, kaip tyčia, įstrigo Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema.

Verslininkas vėliau domėjosi, ar dažnai pasitaiko tokių nesklandumų, ir sužinojo, kad taip nutinka vos 2–3 kartus per metus.

Įstrigus sistemai nuspręsta pirkimo procedūrą atidėti savaitei. Per ją tiekėjai turėjo teisę patikslinti kainą. Ir po savaitės paaiškėjo, kad konkursą laimėjo „Milsa“, o pašnekovo įmonė liko antroje vietoje tarp septynių dalyvių.

Po šio nutikimo verslininkas nusprendė daugiau nedalyvauti Vilniaus savivaldybės skelbiamuose konkursuose.

[[ge:lrytas:lrytas:44014209]]

Perka už aukštesnę kainą

Atsisakyti Vilniaus savivaldybės pirkimų jį paskatino ir sutarčių sąlygos, nes savivaldybė gali pirkti arba nepirkti bortelių, nors tiekimo sutartis pasirašyta trejiems metams.

Mat sutartyse būna įrašytas punktas, kad savivaldybė neįsipareigoja pirkti iš konkursą laimėjusio tiekėjo. Tad įmonė, kuri buvo paskelbta nugalėtoja ir tikėjosi metrą bortelių parduoti, tarkim, už 26 eurus, gali likti už borto iš naujo paskelbus konkursą ir konkurentui pasiūlius nors ir 20 centų žemesnę kainą.

Bet gali būti, kad bortelių metro savikainai pakilus iki 29 eurų savivaldybė pareikalaus anksčiau laimėjusią įmonę juos parduoti už 26 eurus.

Pašnekovo žodžiais, savivaldybės skelbiamus konkursus įmonės laimi ir kitais būdais. Pavyzdžiui, tam kartu rengiamas ne tik granitinių bortelių, bet ir laiptų pakopų, neįgaliesiems skirtų trinkelių iš granito pirkimo konkursai.

[[ge:lrytas:lrytas:44014206]]

Įmonė granitinių bortelių kainą pasiūlo tokią, kad galėtų nemažai uždirbti, o laiptų pakopas ir kitus granito gaminius, kurių reikia mažiau, siūlo perpus pigiau nei rinkoje. Taip bendra pasiūlymo suma sumažėja. Be to, iš anksto žinoma, kad tų laiptų pakopų ir kitų gaminių nereikės ir jie nebus užsakomi. Taip savivaldybė granitinius bortelius įsigyja už aukštesnę kainą.

Gali pastūmėti į bankrotą

Anot verslininko, savivaldybės skelbiamuose pirkimuose jis nedalyvauja ir dėl to, kad vos viena sutartis įmonę gali pastūmėti į bankrotą.

„Granito gaminius, priklausomai nuo kiekio, užtrunka pagaminti apie mėnesį, dar laivas iš Kinijos plaukia mažiausiai pustrečio mėnesio.

O sutartyje būna įrašyta, kad įmonė gaminius privalo patiekti per 4 savaites. Vadinasi, įmonė dar prieš konkursą privalo sandėlyje saugoti 50 tūkstančių metrų ar net daugiau granitinių bortelių, nes savivaldybė gali po keturių savaičių tokio kiekio paprašyti.

Neturėsi tiek – įmonę gali suvalgyti už sutarties nevykdymą“, – apie pirkimų konkursų užkulisius pasakojo verslininkas.

Dar viena bėda – nuolat sandėlyje laikyti didžiulius kiekius produkcijos, įsigytos paėmus iš banko paskolą, yra didžiulė rizika. Juk savivaldybė gali nuspręsti jos nepirkti, nors įmonė ir laimėjo konkursą.

Todėl pašnekovo įmonė dalyvauja kitų Lietuvos savivaldybių skelbiamuose konkursuose ir jos įsigyja produkcijos už žemesnę kainą nei Vilnius.

Reikalavimai – skirtingi

Verslininkas prisiminė, kad 2025-aisiais, kai sukilo jūrinių konteinerių kainos, į Vilnių pradėjo plūsti granitas iš Egipto, kurio kokybę jis vadino labai prasta.

„Jis netinkamas mūsų klimato sąlygoms. Tai paaiškėjo jau po pirmos žiemos – bortelių kraštai aptrupėję, nes jie pagaminti ne iš smulkiagrūdžio, o iš stambiagrūdžio granito“, – aiškino pašnekovas.

Ryškiausias pavyzdys – Tauro ir Mindaugo gatvės. Verslininkas taip pat pastebėjo, kad egiptietiško granito bortelius kelininkai tiesia nuošalesnėse gatvėse, o miesto centrui palieka kiniškus gaminius.

[[ge:lrytas:lrytas:44014204]]

Verslininkas atkreipė dėmesį ir į kitus kokybės reikalavimus, į kuriuos savivaldybė nekreipia dėmesio. Tarkim, užsakydama granito bortelius bendrovė „Via Lietuva“ reikalauja, kad gniuždymo stipris būtų ne mažesnis nei 175 megapaskaliai.

O egiptietiško granito gniuždymo stipris yra apie 150 megapaskalių.

„Kad konkursus laimi „Milsa“, kartėlį galima nuryti. Man pikčiausia, kad vežamas mūsų oro sąlygoms netinkamas granitas. Kaip atrodys Vilnius po keleto metų?“ – klausė verslininkas.

Įsigyja dideliais kiekiais

Paklaustas, kaip „Milsai“ vis pavyksta pasiūlyti žemiausią kainą Vilniaus savivaldybės skelbiamuose granitinių šaligatvių bortelių pirkimuose, įmonės direktorius Mindaugas Verbickas aiškino, kad lemia bendrovės ilgametė patirtis tiekiant natūralaus akmens gaminius didelės apimties infrastruktūros ir viešųjų erdvių projektams Lietuvoje ir Latvijoje.

„Kadangi Lietuvoje šiems gaminiams reikalinga granito žaliava nėra išgaunama, natūralaus akmens gaminius importuojame iš užsienio. Dideli užsakymų kiekiai leidžia efektyviau planuoti tiekimą ir logistiką. Tai padeda sumažinti bendrąsias tiekimo sąnaudas ir viešuosiuose pirkimuose pasiūlyti konkurencingą kainą“, – dėstė M.Verbickas.

Jis pabrėžė, kad kaina nekeičia gaminiams keliamų reikalavimų, – Vilniaus savivaldybei tiekiama produkcija turi atitikti pirkimo dokumentuose ir techninėse specifikacijose nustatytus reikalavimus.

Laimėti ne visada sekasi

M.Verbickas neslėpė, kad pastaraisiais metais savivaldybė skelbė du bortelių pirkimo konkursus ir abu juos laimėjo „Milsa“.

2023 metų pirkime dalyvavo keturi tiekėjai, o „Milsos“ pasiūlyta kaina buvo daugiau negu 40 proc. mažesnė už antroje vietoje likusio tiekėjo pasiūlymą.

Po dvejų metų konkurse dalyvavo septyni tiekėjai, o „Milsos“ pasiūlyta kaina buvo apie 2 proc. mažesnė už antrą pagal kainos dydį pasiūlymą.

M.Verbickas tikino, kad sostinės savivaldybė vykdė ir kitus natūralaus akmens gaminių – akmens trinkelių bei plokščių – viešuosius pirkimus, kuriuose „Milsa“ taip pat dalyvavo, tačiau jos pasiūlymai esą nebuvo ekonomiškai konkurencingiausi, todėl šių konkursų bendrovė nelaimėjo.

Iki šiol „Milsa“ Vilniaus savivaldybei yra pristačiusi apie 112 tūkst. metrų įvairių tipų natūralaus akmens bortų iš Kinijos ir apie 21 tūkst. metrų – iš Egipto.

[[ge:lrytas:lrytas:44014203]]

Kilmės šalis nesvarbi

M.Verbicko žodžiais, nepriklausomai nuo kilmės šalies, visi tiekiami gaminiai turi atitikti „Milsos“ ir savivaldybės sudarytose sutartyse, jų prieduose ir techninėse specifikacijose nustatytus reikalavimus.

„Jeigu savivaldybė ateities viešuosiuose pirkimuose nustatytų reikalavimus natūralaus akmens bortų kilmės šalims, esame pasirengę atliepti tokius reikalavimus“, – žadėjo jis.

Vilniaus savivaldybės atstovė Indrė Naureckaitė pasakojo, kad granitiniai borteliai įprastai įrengiami A, B ir C kategorijų gatvėse bei Senamiesčio teritorijoje.

„Savivaldybė viešuosiuose pirkimuose nenustato granito gaminių kilmės šalies reikalavimo – vertinamos gaminių techninės ir kokybės charakteristikos bei ekonominis pasiūlymo naudingumas. Todėl skirtingais metais tiekiami gaminiai gali būti pagaminti skirtingose šalyse, o perkančioji organizacija šioms aplinkybėms nedaro įtakos“, – tvirtino ji.

Granitiniai borteliai turi atitikti standarto reikalavimus. Taip pat vertinamos granito fizinės ir mechaninės savybės – tankumas, vandens įgeriamumas ir gniuždomasis stipris.

Bortų paviršius turi būti tolygios spalvos, be įtrūkių, atskilimų, sluoksniavimosi, rūdžių dėmių ar kitų vizualinių defektų.

Gyrė ilgaamžiškumą ir vaizdą

Savivaldybės Infrastruktūros grupės patarėjas Gintautas Niaura atskleidė miesto tikslą – per trejus metus pakeisti apie 100 kilometrų betoninių bortų į naujus granitinius.

[[ge:lrytas:lrytas:44014201]]

„Nusprendėme įgyvendinti naują infrastruktūros politiką – rinktis ilgaamžiškumą, natūralų akmenį, kuris pranašesnis už betoną tiek ekologiniu aspektu, tiek estetiniu. Anksčiau gatvėse montuoti betoniniai bortai neišlaiko kokybės egzamino – jie linkę irti po mechaninio poveikio, dėl žiemą beriamos druskos. Aptrupėję betoniniai bortai kelia vizualinę taršą, o jų remontas kainuoja daug. Dėl šių priežasčių nuspręsta įsigyti ir sumontuoti būtent granitinius gatvės ir įvažiavimo bortus bei granitines saleles daugelyje remontuojamų gatvių“, – vardijo G.Niaura.

Ši strategija Vilniuje bus įgyvendinama faktiškai visose gatvėse, kur tiesiamas naujas asfaltas. Pirmosios kregždės buvo Viršuliškių, Žygimantų, Šeškinės, Viršupio gatvėse.

G.Niaura tikino, kad šis pokytis labai naudingas ir pačiam miestui, ir jo gyventojams, nes tai toliaregiška: mažinamos eksploatacinės išlaidos ateityje ir užtikrinamas daug patrauklesnis vaizdas labai ilgam laikui.

Natūralūs gaminiai esą tarnauja dešimtmečius, šimtą ar net daugiau metų. Tačiau net ir po tiek metų, G.Niauros žodžiais, juos galima atnaujinti ir panaudoti dar kartą.

Vilniuje – milijoninis meilės borteliams projektas: „Mokyklos palauks. Spūstys niekur nepabėgs“ (2)