„Europinis finansavimas būtų reikšminga paskata, ypač kas liečia Europos Sąjungos Konkurencingumo fondą, nes ten yra saugumui ir dvigubos paskirties objektams taip pat skiriama lėšų naujoje (finansinėje – ELTA) perspektyvoje“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Anot jo, dalį projekto darbų Lietuva turėtų finansuoti vidiniais resursais, tačiau tam galima būtų pasitelkti verslą, nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimą.
„Be abejo, patys kasimo darbai galbūt liktų labiau nacionalinis klausimas, bet (finansuoti projektą galima – ELTA) taikant viešąją ir privačiąją partnerystę, yra nacionalinio plėtros banko kreditavimas. Yra daug būdų į šį projektą pažvelgti visai kitu kampu, pirmiausia iš nacionalinio saugumo prizmės“, – tikino jis.
Susiję straipsniai
V. Augustinavičiaus teigimu, Lietuvai reikėtų atnaujinti metro projekto kaštų ir naudos analizę ir „įvertinti projektą naujoje geopolitinėje plotmėje“.
Kaip skelbė ELTA, Vilniaus metro projekto idėja viešumoje aptariama nuolat, ieškant būdų pagerinti eismą sostinėje.
Seime buvo gimę siūlymų numatyti europinės vėžės „Rail Baltica“ ir Vilniaus metro projektų strateginį susijungimą – kitaip tariant, metro projektą jungti su valstybinės reikšmės projektais.
Dar 2012 metais Seimas bandė įstatymu atverti kelią metropolitenui. Parlamentarams tuomet nepavyko priimti Metropoliteno įstatymo projekto, nes Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas įžvelgė galimą jo prieštaravimą Konstitucijai.
Vėliau, 2014 metais Seimas vėl bandė priimti Metropoliteno koncesijos įstatymą, tačiau sulaukus tuometės prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, jis liko nepriimtas.
2018 m. Seimui pagaliau pavyko priimti Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.
2020 m. rudenį metropoliteno klausimas dar kartą sugrįžo į politikų darbotvarkę.
Seimo nutarimu Vilniaus metropoliteno projektą buvo siūloma pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu, o Vyriausybei siūlyta pradėti organizuoti jo įgyvendinimą. Tačiau Seimo teisininkai, įžvelgę galimą prieštaravimą Konstitucijai, vėl „užgesino“ parlamentarų grupės užsidegimą dėl metro projekto.