Siūlymui pagrindiniame komitete pritarta balsų dauguma.
Lengvatą buvo numatoma taikyti nuo lapkričio 1 d. iki šių metų pabaigos. Tiesa, lapkričio mėnuo jau įsivažiavo, tad lengvata įsigaliotų nuo tada, kai projektas būtų priimtas Seime ir vis tiek galiotų iki metų pabaigos.
„Siekiame palengvinti gyventojams tenkančią finansinę naštą dėl išaugusių kuro kainų ir sudaryti bent šiek tiek patrauklesnę finansinę galimybę pasirinkti viešąjį transportą, šiuo atveju autobusus, vietoj naudojimosi nuosavu automobiliu“, – trečiadienį Seimo BFK posėdyje kalbėjo susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.
Susiję straipsniai
„Mes siūlėme šią nuolaidą taikyti dviems mėnesiams nuo lapkričio 1 d. iki šių metų gruodžio 31-osios. Tiesa, suprantame, kad lapkritis jau prasidėjo, tai siūlome irgi numatyti terminą – nuo pasirašymo datos, jeigu Seimas pritars ir prezidentas pasirašys“, – kalbėjo ji.
Anot D. Sujetaitės, šis siūlymas reikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Susisiekimo ministerijos skaičiavimais, lengvata kainuotų 3,15 milijonų eurų. Tiesa, jei ji būtų taikoma nuo lapkričio vidurio, lėšų poreikis sumažėtų iki maždaug 2,8 mln. eurų.
Numatoma, kad bilietų kainų kompensavimo baze būtų laikomos rugsėjo 1 d. galiojusios konkretaus vežėjo kainos.
Tiesa, tam priekaištų turėjo Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis. Anot jo, keleivių vežimo autobusais paslaugas teikiančios bendrovės bandė kiek įmanoma ilgiau nedidinti bilietų kainų, nepaisant to, jog augančios kuro kainos darė spaudimą. Asociacijos skaičiavimais, kuro kaštai vežimo bendrovėms yra išaugę maždaug 36 proc.
Anot vežėjų atstovo, prisiimant kuro kainų padidėjimą, bendrovės bandė išlaikyti konkurencingumą ir paslaugų prieinamumą gyventojams.
Tiesa, bilietų kainas galiausiai teko kelti, tačiau įstatyme yra numatyta, kad pradėjus galioti lengvatai, keliavimas autobusais turės atpigti perpus, o tai gali lemti, jog ne visa teikiamos nuolaidos suma bus kompensuojama vežėjams.
„Mes pritariame tam pačiam sprendimui dėl nuolaidos. (…) Tiesa, vežėjai yra labai atsargūs, atsakingi. Jie atsižvelgė į konkurenciją ir kainų nedidino 5–6 mėnesius po to, kai prasidėjo konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir kuro išlaidos išaugo drastiškai“, – BFK posėdyje kalbėjo G. Nakutis.
„Norime paprašyti, kad diena, kurios bilietų kainos būtų paimamos lengvatai apskaičiuoti, būtų arčiau šiandienos, kaip siūlė ir teisės Seimo teisės departamentas. (…) Tai galėtų būti lapkričio 1 d., o gal net spalio 1 d.“ – siūlė LKVA vadovas.
Susisiekimo ministerijos atstovė D. Sujetaitė su pastaba nesutiko. Ji argumentavo, kad valstybė šiuo metu negali subsidijuoti verslo ir tikino, jog priemonė jau ir taip reikalaus papildomų valstybės lėšų, o šios vežėjų sąlygos patenkinimas reikštų, kad lengvata taptų dar brangesne.
G. Nakutis taip pat prašė, kad priėmus įstatymą, jis įsigaliotų ne iškart nuo pasirašymo, o bent dviem dienomis po, kad vežėjai galėtų atnaujinti svetaines, kasos aparatus ir t. t.
Viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymo projektas Seime svarstomas skubos tvarka – numatoma, kad į parlamento plenarinę salę jis grįš jau ketvirtadienio posėdyje.
ELTA primena, jog 50 proc. nuolaida traukinių bilietams pradėta taikyti jau anksčiau. Ji galios iki metų pabaigos ir valstybei kainuos apie 2,8 mln. eurų.
Degalų kainoms išliekant aukštame lygyje, politikai siūlė skirtingus sprendimus jas mažinti, tarp jų – priemones dėl akcizo.
Tiesa, premjeras Mindaugas Sinkevičius ir finansų ministras Taurimas Valys pastarosios idėjos nepalaikė – tikino, jog tai biudžetui kainuos per brangiai. Todėl buvo nuspręsta imtis nemokestinių priemonių, tarp kurių – laikinos ilgojo nuotolio viešojo transporto lengvatos.