„Mes (…) ministerijoje perrašinėjame Metropoliteno įstatymą, kuris yra 2018 metais priimtas, kad galėtume „LTG Link“ integruoti ir į miesto viešąjį transportą, (…) kaip yra Paryžiuje, iš priemiesčių vežti į miestą žmones“, – trečiadienį LRT radijuje kalbėjo J. Taminskas.
Ministro teigimu, tam būtina atlikti infrastruktūros ir teisinio reguliavimo darbus. Kartu ieškoma galimybių atpiginti naujų geležinkelio stotelių įrengimą, nes, infrastruktūros valdytojos „LTG Infra“ skaičiavimais, jų įrengimas gali kainuoti milijonus eurų.
„Tas poreikis yra milžiniškas, tačiau „LTG Infros“ skaičiavimai prasilenkia su realybe, kiek kainuoja įrengti stotelę, jeigu ten skaičiuoja milijonais (eurų – ELTA). Yra labai aiški užduotis duota „LTG Infrai“ surasti visas galimybes ir peržiūrėti teisinį reguliavimą“, – aiškino jis.
J. Taminskas pažymėjo, kad papildomų traukinių stotelių poreikis ypač didelis Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose, kur gyventojų skaičius auga, o vis daugiau žmonių iš priemiesčių vyksta dirbti į miestus.
„Reikia (traukinių – ELTA) stotelių papildomai, nes matome, kad per 36 metus nemaža dalis stotelių buvo uždaryta. Dalį jų reikia atidaryti, atitinkamai reikia ir investuoti į stoteles, į rengimą naujų stotelių, ypač Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose, nes rajonai auga, žmonės kraustosi gyventi į rajonus ir važinėja dirbti į miestą“, – teigė ministras.
„Tai šituo klausimu mes dirbame jau ne vieną mėnesį ir planas mūsų yra kitais metais startuoti su ranga, kad atsirastų papildomų stotelių pavasarį Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonuose, nes yra didelis poreikis Salininkuose, didelis poreikis yra ir Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje“, – pridūrė jis.
Kaip skelbė ELTA, dar 2012 metais Seimas bandė įstatymu atverti kelią metropolitenui. Parlamentarams tuomet nepavyko priimti Metropoliteno įstatymo projekto, nes Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas įžvelgė galimą jo prieštaravimą Konstitucijai.
Vėliau, 2014 metais Seimas vėl bandė priimti Metropoliteno koncesijos įstatymą, tačiau sulaukus tuometės prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, jis liko nepriimtas.
2018 m. Seimui pagaliau pavyko priimti Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.
2020 m. rudenį metropoliteno klausimas dar kartą sugrįžo į politikų darbotvarkę.
Seimo nutarimu Vilniaus metropoliteno projektą buvo siūloma pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu, o Vyriausybei siūlyta pradėti organizuoti jo įgyvendinimą. Tačiau Seimo teisininkai, įžvelgę galimą prieštaravimą Konstitucijai, vėl „užgesino“ parlamentarų grupės užsidegimą dėl metro projekto.