Senyvo amžiaus vairuotojai – pavojus kelyje ar pavyzdys kitiems?

Tautvydas Janušauskas
Dažniausiai, kai kalbama apie vairuotojus ir jų amžių, daugiausia kritikos sulaukia jauni vairuotojai. Ir tai suprantama – statistika aiškiai rodo, kad ir Lietuvoje, ir kitose šalyse jauni (iki 25 metų amžiaus) vairuotojai sukelia daugiausia eismo įvykių. Tačiau daug kritikos sulaukia ir kita grupė – senyvo amžiaus vairuotojai. Neretai tenka išgirsti kalbančių, kad tokie vairuotojai dėl sulėtėjusios reakcijos kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, sukelia avarines situacijas. Tačiau ar iš tiesų senyvo amžiaus vairuotojai keliuose kelia tokį pavojų?
Senyvo amžiaus vairuotojai dažniau klysta
Daugiau nuotraukų (1)
Senyvo amžiaus vairuotojai dažniau klysta
JAV nacionalinis medicinos institutas 2011 m. atliko eksperimentą: vidutinio amžiaus (40-64 metų) ir senyvo amžiaus (65-89 metų) vairuotojai buvo paprašyti nuvažiuoti tam tikrą atstumą, o tuomet palygintas jų daromų klaidų skaičius. Tyrimas parodė, kad vyresnio amžiaus vairuotojai daro daugiau klaidų negu vidutinio amžiaus vairuotojai: 65-89 metų vairuotojai vidutiniškai padarydavo po 35 klaidas, 40-64 metų – po 28. Be to, amžiaus grupes skaidant dar smulkiau, buvo pastebėta, kad padaromų klaidų skaičius proporcingai didėja su vairuotojo amžiumi – 10 metų vyresnis vairuotojas vidutiniškai padaro 5 klaidomis daugiau negu 10 metų jaunesnis vairuotojas.
Svarbu pastebėti, kad visi vairuotojai, dalyvavę tyrime, buvo sveiki: jie nesirgo nei Alzheimerio sindromu, nei senatvine silpnaprotyste, nei kuria kita liga. Todėl tyrėjai padarė išvadą, kad net ir nesirgdami jokiomis ligomis, senyvi vairuotojai daro vis daugiau klaidų, kadangi prastėja jų koordinacija, regėjimas.
Panašus tyrimas VDU mokslininkų buvo atliktas ir Lietuvoje. 2011 m. paskelbtame psichologių Aistės Pranckevičienės ir Auksės Endriulaitienės straipsnyje „Vidutinio ir vyresnio amžiaus vairuotojų neuropsichologinių ypatumų bei vairavimo sunkumų sąsajos“ buvo siekiama išsiaiškinti, ar vyresnio amžiaus vairuotojai patiria daugiau vairavimo sunkumų negu vidutinio amžiaus vairuotojai.
Tyrime dalyvavo tiriamieji nuo 50 iki 76 metų. Jie buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes: 50-60 metų amžiaus ir 61-76 metų amžiaus. Tyrimą sudarė dvi dalys: pirmoje dalyje vairuotojų buvo prašoma atlikti keletą vizualinių ir motorikos testų (pavyzdžiui, teisingai atsiminti tam tikrą raidžių seką), antroje dalyje – atsakyti į klausimus, susijusius su jų patiriamais vairavimo sunkumais (pvz. ar sunku laiku pastebėti ženklus, ar sankryžos juos erzina).
Tyrimo rezultatai atskleidė kelis pagrindinius dalykus. Pirma, kad vyresnio amžiaus vairuotojai prasčiau atliko vizualinius ir motorikos testus. Antra, kad vyresnio amžiaus vairuotojai, lyginant su vidutinio amžiaus, patiria daug daugiau sunkumų vairuodami. Ir trečia – kad šie du dalykai yra susiję, tai yra, kad vairuotojai, kurie prastai atlieka testus, tuo pačiu dažniau nurodo, kad vairuoti jiems yra sunku. Tai reiškia, kad nustatyti, ar senyvo amžiaus vairuotojas kelyje jausis saugiai, ar ne, galima ir jam nesėdus už vairo – galima tiesiog atlikti testą.
Tai patvirtina ir 2008 m. Queenslando universiteto Australijoje mokslininkų atliktas tyrimas. Šio tyrimo metu 200 vairuotojų, kurių amžius buvo 70-88 metų iš pradžių turėjo atlikti daug skirtingų testų, įvertinančių jų pastabumą, gebėjimą greitai reaguoti, motorinę koordinaciją ir t. t., o tada jie turėdavo nuvažiuoti tam tikrą kelio atkarpą, ir buvo stebima, kiek klaidų jie daro. Tyrimas parodė, kad testų rezultatai leidžia net 91 proc. tikslumu prognozuoti, ar vairuotojas vairuos saugiai, ar ne.
Tokių testų atlikimas senyvo amžiaus vairuotojams, prieš pratęsiant jiems vairuotojo pažymėjimo galiojimą, galėtų padėti identifikuoti asmenis, kuriems vairuoti gali būti sunkiau. Svarbu pabrėžti, kad mokslininkai nesiūlo iš vairuotojų, kuriems tokių testų rezultatai būtų nepalankūs, atimti teises. Tiesiog, teigia jie, vairuotojai patys turi pripažinti, kad vairuodami jie gali turėti problemų, ir į tai atsižvelgti prieš rinkdamiesi, kada sėstis už vairo. Jei toks vairuotojas, tegu ir pasižymintis lėtesne reakcija, važiuos atsargiai, dienos metu, žinomu keliu, nedarys staigių judesių, tikimybė, kad jis pateks į avariją, yra menka.
Senyvo amžiaus vairuotojai vairuoja atsargiau
Vis dėlto, nors tyrimai ir rodo, kad vyresnio amžiaus vairuotojai labiau linkę turėti problemų kelyje, yra ir kita medalio pusė – statistika. JAV Nelaimingų atsitikimų kontrolės ir prevencijos centro 2008 m. duomenys rodo, kad šioje šalyje tik vyresni negu 75 metų vairuotojai ima žūti avarijose statistiškai dažniau, negu kitų amžiaus grupių vairuotojai. Net ir, pavyzdžiui, 60-75 metų amžiaus vairuotojai, imant jų vidurkį, važinėja taip pat saugiai kaip jaunesni vairuotojai. Be to, ta pati statistika rodo, kad net ir labai senyvo amžiaus vairuotojai netampa avarijų kaltininkais dažniau negu kitų amžiaus grupių vairuotojai.
Įdomu ir tai, kad statistiškai JAV senyvo amžiaus vairuotojų padaromų avarijų skaičius mažėja itin pastebimai: nuo 1997 iki 2008 m. tokių avarijų sumažėjo 37 proc., nors apskritai vyresnių negu 65 metai vairuotojų skaičius gerokai išaugo. Kitų amžiaus grupių atstovų padaromų avarijų skaičius mažėjo gerokai lėčiau. Kompanijos „General Motors“ JAV atlikta nelaimingų atsitikimų keliuose analizė atskleidė dar įdomesnius skaičius: kad 40 metų vairuotojas statistiškai kelia net 40 proc. didesnį pavojų kitiems eismo dalyviams negu 70 metų vairuotojas.
Panaši situacija ir Lietuvoje – draudimo kompanijų atstovai pasisakymuose viešojoje erdvėje ne kartą yra pastebėję, kad senyvo amžiaus vairuotojai itin retai tampa avarijų kaltininkais, o jei ir tampa, tai daug dažniau tos avarijos būna be sužeistų ar žuvusių žmonių. Pasak jų, jaunimas – daug „pavojingesnė“ vairuotojų amžiaus grupė negu senyvi žmonės.
Kodėl egzistuoja tokia, rodos, paradoksali situacija – senyvo amžiaus vairuotojai yra linkę daryti daugiau klaidų negu jaunesni vairuotojai, jų koordinacija, reakcijos greitis ir kiti svarbūs vairuojant rodikliai yra prastesni, tačiau jie vis tiek patenka į mažiau avarijų? Atsakymas paprastas – svarbu tai, kaip yra vairuojama. Senyvo amžiaus vairuotojai daug rečiau viršija greitį, vairuoja neatsargiai ir t. t. Jie dažnai suvokia, kad jau nespėja reaguoti į pasikeitimus kelyje taip sėkmingai kaip tada, kai būdavo jaunesni, todėl vairuoja lėtai, susikaupę, planuoja savo keliones, kad išvengtų kamščių ar pavojingų vietų.
Kaip jau buvo minėta, statistiškai vyresnio amžiaus vairuotojai daro daugiau klaidų. Tačiau būtent dėl to, kad jie labiau linkę klysti, jie stengiasi vairuoti atsargiau. O jaunesni vairuotojai, nors eksperimento sąlygomis susikaupia ir todėl klysta daug mažiau, išvažiavę į realų kelią yra labiau linkę atsipalaiduoti. Todėl neskubėkime smerkti vyresnių vairuotojų dėl to, kad šie važiuoja lėtai, neskuba kirsti sankryžų kuo greičiau ir pan. Geriau mokykimės iš jų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.