Pasak K.Žardeckaitės-Matulaitienės, užsienio šalyse atliktos apklausos atskleidžia įvairius motyvus, kodėl kai kurie vairuotojai ir keleiviai nesisega diržų.
Užsisegantys diržus vairuotojai kaip paskatą pirmiausiai įvardina saugumą, antroje vietoje – gresiančios nuobaudos, taip pat dažnai minimos priežastys – vairavimo patirties trūkumas bei anksčiau patirtos avarijos. Nesisegančių diržų vairuotojų pasiteisinimų puokštė – daug įvairesnė.
„Nesisegantys saugos diržų vairuotojai tokį savo elgesį aiškina ir susiklosčiusiomis aplinkybėmis, sakydami, kad pamiršo ar skubėjo, ir netikėjimu, kad diržai gali apsaugoti nuo sužeidimų, ir dideliu pasitikėjimu savo vairavimo gebėjimais, ir įpročio užsisegti saugos diržą neturėjimu. Dar dvi dažnai minimos priežastys yra nepatogumo jausmas bei klaidingi įsitikinimai apie saugos diržų poveikį avarijos metu. Pavyzdžiui, dalis vairuotojų tiki, kad stipraus susidūrimo metu saugos diržų nesegėjimas gali išgelbėti gyvybę, o kiti mano, kad oro pagalvės gali pakeisti saugos diržus“ , – aiškina VDU socialinių mokslų daktarė.
Tai, ar saugos diržus segsis keleiviai, pasak specialistės, labiausiai priklauso nuo trijų dalykų. Pirmasis – kokio dydžio baudos skiriamos už saugos diržų nesegėjimą bei ar jų įmanoma išvengti, antrasis – visuomenėje susiklosčiusios normos saugos diržų segėjimo atžvilgiu, trečiasis – vairuotojo elgesys: keleiviai yra labiau linkę užsisegti saugos diržus, kai juos segi ir vairuotojas.
Tam, kad saugaus elgesio, įskaitant ir saugos diržus, prevencija būtų efektyvi, svarbiausia – sistemiškumas, pabrėžia K. Žardeckaitė-Matulaitienė.
„Sistemiškumas – tai ir tinkama įstatymų bazė, ir efektyvi priežiūra, kad nesilaikantys eismo taisyklių būtų baudžiami, ir darbas su visuomene, ugdant joje teisingą požiūrį į eismo saugumą, įskaitant ir saugos diržų segėjimą. Užsienio patirtis rodo, kad efektyviausia priemonė siekiant, kad eismo dalyviai segėtų saugos diržus, yra baudų dydis bei jų neišvengiamumas. Dažnesnį saugos diržų naudojimą gali skatinti ir techninis transporto priemonių tobulinimas, pavyzdžiui, automobiliai su garsiniu signalu, įspėjančiu, kad diržai nėra užsegti“, – tvirtina specialistė.
Mokslininkė siūlo per daug nesižavėti įvairiomis gąsdinančiomis reklamomis kaip itin veiksmingu metodu, skatinančiu užsisegti saugos diržus. Jos teigimu, nors gąsdinimo technikos yra gana populiarios skatinant saugų vairavimą, jų efektyvumas yra labai ribotas.
„Mokslininkai teigia, kad vien gąsdinimas, grėsmės parodymas be mokymo, kad galima vairuoti saugiai ir kaip tai daryti, yra neefektyvus mažinant rizikingą elgesį kelyje. Skatinant saugos diržų segėjimą būtina ne tik rodyti, kokias skaudžias pasekmes gali sukelti važiavimas neužsisegus jų, bet ir pabrėžti, kaip nesudėtinga yra užsisegti diržą bei kiek daug naudos galima gauti užsisegus. Be to, būtina formuoti įprotį užsisegti saugos diržus automobilyje net ir važiuojant trumpus atstumus. Ir šis įprotis turėtų būti formuojamas jau nuo mažens“, – akcentuoja K.Žardeckaitė-Matulaitienė.
