Išsitraukę savo ryškius drabužius, žibintus ir kitą tamsiam paros metui skirtą „amuniciją“, jie fotosesijoje pademonstravo itin saugų variantą, bei variantą, kurio užtektų bet kuriam pėsčiajam.
Pavojingiausias laikas pėstiesiems yra nuo lapkričio iki vasario mėnesio, kuomet didžiąją paros dalį būna prieblanda ir tamsa.
Eismo dalyviai, o ypač pėstieji ir dviratininkai, yra linkę nuvertinti savisaugos svarbą kelyje.
Liūdna, bet labai dažnai vairuotojai nepastebėję žmogaus pavėluoja paspausti stabdžių pedalą. Su tokia situacija teko susidurti ir „radistui“ J.Nainiui: „Važiuojant automobiliu net kelis kartus yra tekę išsigąsti, pamačius kelkraščiu einantį žmogų be atšvaitų, iki jo likus vos porai metrų.
Jei žmogus eitų arčiau kelio, sustabdyti ir išvengti avarijos per tokį atstumą tikrai būtų neįmanoma“.
Norint išlikti matomu gatvėje ir kelyje tokiu metų laiku tereikia vadovautis keliomis specialiomis J.Nainio ir R.Mackevičiaus taisyklėmis. „Pirmiausia reiktų pasirūpinti tinkama apranga – fluorescentinis kostiumas, lietpaltis arba liemenė tiks puikiai. Niekada nepamirškite geltonų šalmų, žibinto ant galvos ir rankose bei kelių atšvaitų ant rankų ir kojų“, – patarimus dalino R.Mackevičius.
Juokas juokais, bet iš tiesų žmogui gyvybę gali išgelbėti ir vienas vienintelis atšvaitas. Kadangi kelkraščiu pėstiesiems reikia eiti priešinga automobilių eismo judėjimo kryptimi, atšvaitą reikia segėti dešinėje kūno pusėje.
Taip jį pamatys iš priekio atvažiuojančios transporto priemonės vairuotojas. Taip pat reiktų nepamiršti, jog atšvaitas turėtų būti segimas šiek tiek aukščiau riešo ir ant dešinės kojos ties blauzda.
Šiose vietose esančius atšvaitus, geriausiai atspindi automobilių žibintai. Ne juostiniai, o prisegami arba virvele pririšami atšvaitai gali būti pritvirtinti prie kelnių kišenės, kad švytuotų kelių aukštyje.
