Vieni jų sustoja kaip dera, kiti tik pristabdo, o treti savo savo įpročių apskritai nepakeitė ir posūkį įveikia „iš eigos“.
Yra ir tokių, kurie piktindamiesi stoviniuojančiais kolegomis, nevengia panaudoti ir garsinį signalą.
FIA instituto jaunųjų lenktynininkų akademijos dalyvis, Centrinės Europos „Porsche Carrera“ taurės varžybų prizininkas Ignas Gelžinis KET permainose įžvelgia ir privalumus, ir trūkumus.
Nauja avarijų banga
Anot jo, visų pirma reikia turėti omenyje, kad reikalavimas buvo įvestas remiantis avarijų statistika. Kita vertus, dėl susiformavusių įpročių kyla eismo įvykiai, kuomet vairuotojas nesitikėdamas, kad priekyje važiuojantis automobilis prieš sukdamas į dešinę sustos, trenkiasi į galinę jo dalį.
Lenktynininkas pasakojo pats matęs tokių avarijų, tačiau pažymėjo, kad jose automobiliai nukentėjo minimaliai.
Visgi, anot I Gelžinio, pasitaiko nemažai vairuotojų, kurie galvoja, kad lentelė su žalia rodykle suteikia jiems pirmumo teisę. Įvažiuodami į sankryžą jie net neapsižiūri, todėl nutinka ir pakankamai rimtas pasekmes turinčios avarijos.
„Smūgis dažnai gaunamas į vairuotojo duris, o tai yra vienas pavojingiausių susidūrimų. Net ir važiuojant 40 km/val. greičiu, jei kitas automobilis pataikys ten, kur „reikia“, pasekmės gali būti labai skaudžios“, - įspėjo lenktynininkas.
Supranta vairuotojų susierzinimą
Saugaus eismo specialistai, tokio reikalavimo įvedimą pateisinantys tuo, kad užsienyje žalios lentelės apskritai nėra naudojamos, anot I.Gelžinio, turėtų prisiminti, kad ten eismo srautas valdomas visai kitaip.
„Ten šviesoforai turi transporto priemones registruojančius daviklius arba kažkokią kitą sistemą. Taip pat įrengiamos degančios papildomos žalios sekcijos“, - kalbėjo jis.
Pačiam lenktynininkui visiškai sustoti sankryžose prieš sukant į dešinę vis dar yra neįprasta. Jis supranta, kad tai erzina vairuotojus ir kad jie pagrįstai baiminasi padidėsiančių eismo spūsčių. Žalių rodyklių šalinimas nemodernizuojant šviesoforų valdymo, I.Gelžinio manymu, būtų visiškas absurdas.
„Tie, kurie galėtų niekam netrukdydami degant raudonam signalui pasukti į dešinę, nebegalės to padaryti. Vadinasi, stovės papildoma eilė automobilių. Mažesniuose miestuose tai galbūt mažiau pasijus, tačiau Vilniuje tai tik apsunkintų eismo situaciją“, - konstatavo pašnekovas.
Anot jo, tokiu atveju prasmės netektų ir ne vieną milijoną kainavusių aplinkkelių statymas, kadangi mieste vis vien susidarytų spūstys.
Lėšas skirtų švietimui
I.Gelžinis garsiai svarstė, ar nevertėtų tų lėšų, kurios šalinant žalias rodykles bus skiriamos išmaniųjų šviesoforų įrengimus, skirti vairuotojų švietimui. Anot jo, taip būtų šalinama ne problema, o priežastis, dėl kurio ji iškilo. „Manau, toks sprendimas būtų racionalesnis. Tada mums nereikėtų nei investuoti į šviesoforų rekonstrukciją, nei tų žalių rodyklių naikinti. Ir keliuose būtų truputį saugiau“, - komentavo lenktynininkas.
Pašnekovas stebėjosi valdžios atstovų nenuoseklumu. Jei pagal užsienio valstybių pavyzdį šalinamos žalios rodyklės, galėtų būti įvesta ir tvarka, pagal kurią pažymėjimai vairuotojams būtų išduodami tik baigus saugaus vairavimo kursus. Juolab, kad juos rengiantis centras Panevėžyje jau stovi.
