78 metų vyras vienintelis liko gyvas iš trijų žmonių, į kuriuos pėsčiųjų perėjoje rėžėsi girto policijos pareigūno vairuojamas automobilis.
Iki lemtingos nelaimės niekada rimtai nesirgęs nidiškis dabar beveik nesikelia iš lovos.
Sulaužyti devyni kairės kūno pusės šonkauliai, plyšo vidaus organai – kairysis plautis ir blužnis. Neaiški sveikatos prognozė – tiek nidiškiui M.Radzevičiui kainavo kelionė į Panevėžį pas seserį.
Tik praėjus penkioms savaitėms po avarijos iš ligoninės išrašomas vyras sužinojo, kad sunkiai sužaloti jo 86 metų sesuo Zofija Sacevičienė bei jos 84-erių sutuoktinis Vladas Sacevičius mirė. Ilgą laiką artimieji Mečislovą saugojo nuo šios skaudžios žinios.
Beveik šešias dešimtis metų kartu gyvenę sutuoktiniai Sacevičiai kartu atgulė ir amžinojo poilsio.
Jų artimieji praėjus dienai po avarijos pasakojo, kad abu sutuoktiniai, tarsi nujausdami savo lemtį, stengdavosi kuo atsargiau eiti per gatvę. Jie labai baiminosi neatsargių vairuotojų.
Sulaukė kaltininko skambučio
Dviejų žmonių gyvybę nusinešusi tragedija įvyko šių metų rugsėjo 9-osios vakarą Panevėžyje, vienoje Nemuno gatvės nereguliuojamų sankryžų.
M.Radzevičius su savo seserimi Zofija ir jos vyru Vladu vakare grįžo aplankę gimines.
„Prisimenu, kaip ėjome per perėją. Aš mačiau tą mašiną, tačiau ji buvo toli. Pamaniau, jog lengvai spėsime pereiti gatvę. Galėjau tai įvertinti, nes pats nuo 1957 metų turiu vairuotojo pažymėjimą.
Daug metų dirbau tarpmiestinių maršrutų keleivinių autobusų vairuotoju. Nežinau, kokiu greičiu važiavo ta į mus lėkusi mašina, bet aš pajutau smūgį ir garsą, tarsi būtų sprogęs sviedinys. Nukritau ant gatvės ir dar prisimenu, kaip kažkas pasakė: „Reikia kviesti greitąją“, – pasakojo M.Radzevičius.
Tik gerokai vėliau vyras sužinojo, kas iš tiesų nutiko. Paaiškėjo, jog automobiliu „Renault Espace“ į perėją įvažiavo Panevėžio kriminalinės policijos vyresnysis tyrėjas Valerijus Salmanas.
Jo kraujyje rasta 1,42 promilės alkoholio. Iš karto po avarijos vairuotojas išlipo iš automobilio ir prisipažino užsikalbėjęs, todėl nepamatęs per gatvę einančių žmonių. Jis neslėpė, kad tą vakarą, prieš sėsdamas prie vairo, gėrė alaus.
Neblaivus vairuotojas buvo sulaikytas. Jis neteko darbo policijoje, kur dirbo daugiau nei 20 metų. V.Salmanas prisipažino labai išgyvenantis dėl savo lemtingos klaidos. Jis bandė atsiprašyti aukų artimųjų.
Tačiau kol kas jų skausmas pernelyg didelis.
M.Radzevičiaus žmona Alvyra pasakojo, jog praėjus kuriam laikui po avarijos jų sūnui telefonu paskambino V.Salmanas. Jis norėjo susitikti.
„Mes tuo metu buvome Panevėžyje, prekybos centre. Tas policininkas atvažiavo, visi nuėjome į šalia esančią kavinę pasikalbėti. Jis atsiprašė ir paklausė, kuo galėtų mums padėti. Atsakėme, kad niekuo, nes skausmo taip greitai nenumalšinsi“, – atsiduso 79 metų A.Radzevičienė.
Pakvietė vykti į svečius
Nidiškė iki šiol negali pamiršti tos akimirkos, kai sužinojo apie Panevėžyje įvykusią tragišką avariją.
Vyro sesers šeima dažnai apsilankydavo pas juos Nidoje. Rugsėjį Z. ir V.Sacevičiai taip pat buvo atvažiavę. O grįždami į Panevėžį jie pakvietė kartu vykti ir M.Radzevičių.
Nidiškis, būdamas pensijoje, turėjo laisvo laiko. Todėl nusprendė kurį laiką paviešėti Panevėžyje ir aplankyti šiame mieste gyvenančius gimines.
Išleidusi iš namų vyrą Mečislovą, A.Radzevičienė nenujautė nelaimės.
Rugsėjo 9-osios vakare Šilalėje gyvenančiai jų dukteriai paskambino Panevėžio policijos pareigūnas.
Jis pranešė apie avariją, kurioje du žmonės žuvo, o M.Radzevičius buvo sunkiai sužalotas. Taigi Žemaitijoje gyvenantys artimieji pirmiausia sužinojo apie tragediją. Jie paskambino ir pranešė panevėžiečiams – žuvusių sutuoktinių vaikams.
Jie dar nebuvo girdėję apie avariją, kurioje žuvo abu jų tėvai.
Slėpė šiurpią tiesą
Kitą rytą A.Radzevičienė kartu su vaikais – dukra ir dviem sūnumis – išskubėjo į Panevėžį.
M.Radzevičius ne vieną parą buvo komos būklės.
„Prabudęs jis negalėjo kalbėti, nes per burną buvo prijungtas prie įvairių aparatų. Jis su mumis kalbėdavo akimis. Neretai tos akys būdavo pilnos ašarų“, – pasakojo A.Radzevičienė.
Kalbėdamas apie jo gyvenimą apvertusią avariją, pats M.Radzevičius iki šiol sunkiai tramdo ašaras.
Prieš jam išvykstant iš ligoninės, į palatą atėjo sesers Z.Sacevičienės duktė. Ji ilgai tylėjo, dūsavo.
O paskui pasakė, kad jos motinos ir tėvo jau nebėra. Jie mirė tą patį vakarą, kai M.Radzevičius iš avarijos vietos buvo nugabentas į ligoninę.
„Mums ir gydytojai sakė, kad vyras per stebuklą liko gyvas.
Jo amžiaus žmogui tokios traumos, kokias patyrė, galėjo būti lemtingos.
Mano vyras iki šiol jaučiasi labai blogai. Jis sunkiai gali paeiti, paeina vos kelis žingsnius po kambarį. Dažniausiai visą laiką guli lovoje. Sulaužyti šonkauliai sunkiai gyja. Gydytojai sakė, kad gydymas dar užtruks, gali prireikti dar vienos operacijos“, – kalbėjo A.Radzevičienė.
Pėsčiųjų perėjos jau pertvarkomos
Virginijus Mačėnas, Panevėžio kelių policijos biuro viršininkas:
„Panevėžio savivaldybei teikiame pasiūlymus, kaip pagerinti pėsčiųjų saugumą mieste. Daugelį mieste esančių nereguliuojamųjų perėjų būtina geriau apšviesti, prieš jas įrengti stabdymo kalnelius.
Nemuno gatvėje esanti nereguliuojamoji perėja, kurioje rugsėjo mėnesį žuvo du žmonės ir vienas buvo sunkiai sužeistas, buvo pertvarkyta. Prie jos pastatytas stovas su kryptinio koncentruoto apšvietimo lempomis.
Anksčiau Panevėžio savivaldybės atstovai skeptiškai vertino kelių policijos siūlymus, kad reikėtų mažinti nereguliuojamųjų perėjų skaičių. Sulaukdavome klausimų, ar policija tokiu būdu nori suteikti laisvę įžūliems vairuotojams.
Tačiau dabar politikai pagaliau išgirdo, apie ką labai garsiai kalba visos šalies kelių policijos pareigūnai.
Pėsčiųjų saugumui skirtos nereguliuojamosios perėjos neretai atlieka priešingą vaidmenį ir tampa didesnio pavojaus zona. Apie tai pirmieji pradėjo kalbėti Kaune esančio Transporto ir kelių tyrimo instituto specialistai.
Tai byloja ir statistika. Internete, socialiniuose tinkluose apstu vaizdo registratoriais nufilmuotų avarijų, kai vienas automobilis sustoja prieš perėją, o kitas iš gretimos juostos į ją įlekia.
Panevėžyje apie būtinybę mažinti perėjų skaičių prabilome prieš trejus metus. Mieste yra 200 nereguliuojamųjų perėjų, tačiau pusė jų yra nereikalingos. Jose pėstieji kartais neapsidairę drąsiai žengia į gatvę.
O vairuotojai, nors ir privalo sustoti prie perėjos, ne visada tai daro, nes kai kur pėstiesiems skirtos dryžuotos linijos išdėliotos kone kas keliasdešimt metrų. Dažnas vairuotojas vengia nuolat stoviniuoti.
Kelių eismo taisyklėse parašyta: kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Eidamas ne per perėją, pėsčiasis bus kur kas atsargesnis, nei ramiai eidamas per tinkamai neapšviestą nereguliuojamąją perėją.“
