Kriminalinių laidų vedėjo K.Krivicko teigimu, anksčiau šiek tiek aprimęs karas keliuose vėl verda, rašo „Lietuvos ryto" žurnalas „TV antena".
Todėl vyras stengiasi, kad jo dukros 9 m. Atėnė, 6 m. Elada ir 3 m. Fausta žinotų, jog gatvė yra pavojinga vieta. „Jos turi būti budrios net tuomet, kai per perėją eina degant žaliam šviesoforo signalui“, – sakė K.Krivickas.
Vyras siekia, kad apie tai būtų kalbama kuo garsiau. Jis įsitikinęs, kad grėsmės šaltinis yra kiekvienas eismo dalyvis, todėl reikia galvoti ne tik apie savo, bet ir apie kito asmens veiksmus.
„Gatvės apšviestos, danga sutvarkyta, keliai sužymėti, tačiau avarijų vis dar gausu. Todėl turime kalbėti apie žmonių sąmoningumą“, – sakė žurnalistas.
Bendraudamas su dukromis saugaus eismo temomis K.Krivickas žodžių į vatą nevynioja.
Jo įsitikinimu, žaismingas bendravimo būdas taip pat tinka, tačiau apie tai verčiau kalbėti kaip apie realų pavojų. Panašiai, kaip tėvai kalba apie verdantį vandenį ar ugnį, – neperlenkiant lazdos, negąsdinant ir netraumuojant psichologiškai, tačiau akcentuojant, kad tai rimta.
„Dviratininkams šalmus liepiama užsidėti ne tam, kad gražiau atrodytų, nesušaltų ar paukštis ant galvos nepridarytų.
Juk yra reali grėsmė griūvant susižaloti galvą. Tas pats galioja kalbant apie šviesą atspindinčias liemenes ar atšvaitus“, – sakė pašnekovas.
K.Krivicko teigimu, su vaikais kalbant apie saugaus eismo principus reikia turėti galvoje, kokia tai rimta tema. Priešingu atveju jie gali pamanyti, kad tai tik žaidimas. Juk mokykloje pažeidus kokias nors taisykles nieko bloga neatsitinka.
„Jeigu į eismo saugumą jie žiūrės tik kaip į žaidimą, gali padaryti išvadą, kad ir gatvėje pažeidus taisykles nieko nenutiks. Tačiau šitas žaidimas gali baigtis tragiškai“, – akcentavo žurnalistas.
Trijų dukrų tėvas sakė, kad jas nuo mažens moko būti sąmoningomis eismo dalyvėmis. Rezultatas pastebimas jau dabar – atžalos neleidžia tėvams net išvažiuoti iš garažo, kol pačios neprisisega saugos diržų.
„Jos supranta, kad mažas vaikas turi būti specialioje kėdutėje, o ne ant kelių. Didesnis turi sėdėti ant specialios pakylos, visi privalo segėti saugos diržus.
Jei mažiausioji nepasiekia, sesės jai padeda. Kol visi neprisisega diržų, nepajudame iš vietos“, – pasakojo K.Krivickas.
Žurnalisto teigimu, dukros taip pat puikiai jaučia, kada automobilis važiuoja greičiau, o kada lėčiau. Dažnai jos netgi drausmina tėvus prašydamos važiuoti lėčiau ir ramiau – jokiu būdu ne chuliganiškai.
„Joms nepatinka, kai kas nors kelyje signalizuoja, susidaro spūstis. Mano dukros su siaubu žvelgia į avarijas. Jos yra jautrios ir pastabios, viską supranta. Jau nekalbu apie tokias etikos normas, kad negalima pro langą mesti šiukšlių“, – apie savo atžalas kalbėjo žinomas žurnalistas.
K.Krivickas nori, kad karo keliuose sąvokos žmonės nepamirštų. Jis įsitikinęs, kad nuolat galvodami apie tykančią grėsmę lengviau išvengtume pavojaus.
Tokią žinią, pašnekovo teigimu, reikia perduoti ir vaikams, tačiau kalbantis su jais reikia rinktis ne tokias dramatiškas raiškos priemones. Jiems būtina aiškinti, kad net degant žaliam šviesoforo signalui į perėją galima žengti tik įsitikinus, jog niekas neatvažiuoja.
Žurnalistas įsitikinęs: visuomet geriau manyti, kad kažkas galėjo nepastebėti signalo ar perėjos ir todėl kyla grėsmė.
„Važiuodamas prieš perėją – bet kokią perėją, bet kokiomis oro sąlygomis – visuomet sumažinu greitį. Iš paskos važiuojantys vairuotojai man dažnai signalizuoja, tačiau aš stengiuosi būti atsargus, nes negali žinoti, ar neišvažiuos dviratininkas arba koks vaikas neiššoks iš už autobuso“, – kalbėjo K.Krivickas.
Žurnalistas pats veda dukras į mokyklą – Atėnę į trečią, o Eladą į pirmą klasę. Vyras laikosi nuostatos, kad vienas gatvėje niekas nėra saugus – net ir geriausias vairuotojas ar atsargus pėsčiasis.