Ši skaudi nelaimė pareikalavo trijų gyvybių. Avarijos kaltininkas buvo teisiamas už tyčinį nužudymą, o ne Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą.
Lietuva nepamiršo ir garsių žmonių padarytų avarijų. Televizijos laidų vedėjas pėsčiųjų perėjoje mirtinai partrenkė vyrą, o aktorius Petras Dimša pražudė dviratininką.
Abu žinomi vairuotojai avarijas sukėlė būdami neblaivūs, bet bausmių sulaukė skirtingų – P.Dimšai teismas skyrė 6 metus laisvės atėmimo atvirojoje kolonijoje, 3 metus uždraudė vairuoti transporto priemones, o J.Radzevičiui – 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atidedant 3 metams, taip pat 3 metus uždrausta vairuoti ir 3 metus uždrausta nuo 12 val. nakties iki 6 val. ryto išeiti iš namų.
Kodėl avarijų kaltininkams skirtos tokios skirtingos bausmės?
Tyčia ar netyčia?
Kaip „Laisvajai bangai“ sakė advokatas Valdemaras Bužinskas, pagrindinis klausimas esant tokioms aplinkybėms toks – ar visais atvejais eismo įvykio metu padarytos veikos gali būti kvalifkuojamos pagal straipsnį „Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas“.
„Tam išsiaiškinti yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kad būtų nustatytos visos aplinkybės. Minėtas straipsnis užtraukia atsakomybę tik dėl neatsargių veikų, kai žmogus pažeidžia KET neatsargiu elgesiu, vairuoja neatsakingai, tačiau neleidžia atsirasti sunkioms pasekmėms.
Manau, kad tyrimo metu reikia atkreipti dėmesį į tai, ar KET buvo pažeistos, ar buvo ignoruojamos.
Mano nuomone, kai KET ignoruojamos – transporto priemonė yra techniškai netvarkinga, kai greitis viršijamas ten, kur yra didelės žmonių susibūrimo vietos, klausimas turėtų būti sprendžiamas dėl netiesioginių tyčinių veiksmų“ , – kalbėjo advokatas.
Anot pašnekovo, atgaila padarius veiką gali tik sušvelninti bausmę, tačiau nepanaikina pačios veikos.
„Bausmės dydis nėra esminis veiksnys, kuriuo siekiama įvertinti nusikaltusio asmens veiksmus.
Yra veikos baudžiamumas – kiekviena nusikalstama veika turi būti įvertinta ir paskirta teisinga bausmė.
Bausmės paskyrimo teisingumas priklauso nuo daugybės veiksnių, tarp jų ir nusikaltusio asmens elgesio, nes bausmes tikslas yra ne tik nubausti, bet ir auklėti.
Jeigu žmogus suprato savo kaltę, gailisi ir įdėjo visas pastangas, kad būtų pašalintos neigiamos pasekmės, į tai turėtų būti atsižvelgiama skiriant bausmę“, – mintimis dalinosi V.Bužinskas.
Pinigai padeda
Pasak advokato, pinigai bausmės neišperka, tačiau tai, kad žmogus stengiasi iš dalies arba visiškai padengti padarytą žalą rodo, kad asmuo pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir stengiasi sumažinti padarytą žalą.
Pašnekovo teigimu, siekiant objektyvumo vis dėlto reikėtų daugiau dėmesio skirti vertinant padarytus veiksmus.
„Reikia atskirti, ar padaryta veika yra KET pažeidimas, sukėlęs tam tikras pasekmes, ar tai yra tyčinė veika, kurią atlieka žmogus suprasdamas, ką jis daro, tačiau abejingas pasekmėms.
Pavyzdžiui, asmuo važiuoja Gedimino prospektu 150 km/val. greičiu. Čia KET pažeidimas ar tyčinė veika?
Juk toks vairuotojas puikiai suvokia, kokios gali būti pasekmės. Jis žino, kad šaligatviu eina žmonės, kad viršija leistiną greitį, kad gali sužeisti ar užmušti žmogų.
Formaliai toks vairuotojas pažeidžia KET ir jeigu kyla pasekmės, jo veikla būtų vertinama pagal mano anksčiau minėtą straipsnį – dėl neatsargaus elgesio. Tačiau kaip yra su logika?
Man, atrodo, šiuo atveju vairuotojas nepažeidžia taisyklių, o jas ignoruoja ir lengvabūdiškai tikisi išvengti pasekmių, kurios gali kilti“, – sakė advokatas.
Pažeidimų kolekcininkai
Pasak V.Bužinsko, tokiose situacijose priimti teisingus sprendimus nėra paprasta, kartais tai priklauso nuo ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų kvalifikacijos, patirties atliekant tokio pobūdžio tyrimą ir teismo vertinimo.
Jo teigimu, kiekvienu atveju teismas turėtų atkreipti dėmesį, kokie buvo kaltininko veiksmai iki padarytos veikos įvykio.
„Apie ką galima kalbėti jeigu asmuo per metus padaro 5–10 KET pažeidimų, ne kartą yra baustas ir tokias pasekmes sukelia ne pirmą kartą. Jis tiesiog sąmoningai ignoruoja KET ir jos jam neegzistuoja“, – kalbėjo advokatas.
Jo teigimu, jeigu vairuotojui KET neegzistuoja, tai ir baudžiamas jis turėtų būti ne pagal KET pažeidimą, o pagal padarytą tyčinę veiką.
