Rugpjūčio 3-iosios vidurdienį vos pora kilometrų nuo Raudondvario automobilis „Volkswagen Passat“ nulėkė nuo plento ir rėžėsi į medį.
Įtariama, kad trijulė buvo girta, o „VW Passat“ vairuotojas gerokai viršijo leistiną 90 kilometrų greitį. Tačiau šiame ruože nuolat įvyksta skaudžių nelaimių, jų metu dažnai nukenčia ir visiškai blaivūs, drausmingi eismo dalyviai. Tai vyksta jau daugelį metų, bet policija iki šiol nesugeba pasirūpinti papildomomis apsaugos priemonėmis.
Prieš mirtį pjovė žolę
Kur per karščius praėjusį pirmadienį važiavo iki pusės išsirengę 48 metų L.Šicas, 44 metų Artūras K. ir 28 metų Raimondas Mincis, vis dar tiksliai nežinoma. Raudondvaryje jie ryte žoliapjove pjovė žolę privačioje valdoje, o paskui, manoma, vyko išsimaudyti į Kulautuvos tvenkinį, esantį už devynių kilometrų.
L.Šicas ir R.Mincis gyveno Netonių kaime, kurį nuo Raudondvario skiria keturi kilometrai.
Jų bičiulis Artūras K., taip pat kilęs iš Raudondvario apylinkių, pastaruoju metu buvo įsikūręs Kaune.
Nuo siaubingo smūgio į medį „VW Passat“ perlūžo pusiau. Mašinos net nemėginta stabdyti – ji lėkė kelkraščiu apie 50 metrų, o paskui atsidūrė griovyje. Pirminiais duomenimis, sumaitotame automobilyje buvo aptiktas butelis svaigalų.
Nepaisė savininko draudimo
„VW Passat“ priklauso Artūro K. draugui, kuris kelionėje nedalyvavo.
Žuvusiųjų kaimynai ir artimieji neslėpė, kad vyrai mėgo išgerti, neturėjo nuolatinio darbo.
Ar vyrai buvo neblaivūs avarijos momentu, paaiškės po kelių savaičių sulaukus kraujo tyrimo rezultatų.
Sprendžiant iš kūnus ištraukusių ugniagesių pasakojimų, automobilį vairavo Artūras K.
Tačiau tai dar nėra galutinai patvirtinta. Artūro K. draugas esą buvo griežtai uždraudęs neblaiviai kompanijai leistis į kelionę, tačiau vyrai jo neklausė.
Meilė įstūmė į depresiją?
„Raimondas nevengė taurelės, bet buvo gero būdo, draugiškas“, – prisiminė R.Mincio pusbrolis Gintaras Fakejevas, kartu su žuvusio giminaičio draugu Egidijumi Dapkumi nelaimės vietoje padėjęs gėlių ir žvakučių.
Statybomis ir automobilių remontu užsiėmęs R.Mincis buvo įkūręs nedidelį autoservisą, tačiau vaikinui verslas nesisekė.
Prieš kelerius metus jis metė šiuos darbus prislėgtas išsiskyrimo su širdies drauge.
Anot E.Dapkaus, merginos paliktas Raimondas palūžo, ėmė vis dažniau kilnoti taurelę.
Jis svajojo su mylimąja susituokti, tačiau liko skaudžiai apviltas – antroji pusė esą išviliojo iš R.Mincio santaupas ir metė vaikiną.
Šeimos nesukūręs Raimondas pastaruoju metu Netonyse gyveno vienas. Jo motina Aldona Mincienė buvo išvykusi į Angliją pas savo vyresnįjį sūnų Kęstutį Mincį. Moteris grįžo į Netonis likus porai dienų iki tragedijos.
R.Mincis atgulė Kulautuvos kapinėse, o L.Šicas buvo palaidotas Raudondvario seniūnijoje.
L.Šicas buvo vedęs, su žmona susilaukė dukters, kuriai dabar 27 metai.
Kankino slogi nuojauta
„Nelaimės vieta kelia siaubą. Čia žūsta artimi žmonės“, – „Laikinajai sostinei“ pasakojo privačiai ūkiuose dirbusio L.Šico sesuo D.Minkevičienė.
Pirmadienį mirtis tris vyrus ištiko ties posūkiu, tarpmiestinio kelio Kaunas–Jurbarkas ruože. Posūkis yra šalia Raudondvario, pavažiavus apie du kilometrus Kulautuvos link.
D.Minkevičienė kraupią avariją išvydo atsitiktinai važiuodama pro šalį su savo dukra. Tuo metu moteris dar nežinojo, kad vienas žuvusiųjų – jos brolis.
Sustoti norinčią D.Minkevičienę atkalbėjo duktė, baimindamasi, dar jas partrenks pravažiuojantis automobilis – pareigūnai gestais ragino vairuotojus vykti toliau, norėdami išvengti naujos avarinės situacijos ar transporto spūsties.
Po valandos D.Minkevičienei paskambino policijos tyrėja ir pranešė žinią apie brolį mirtį.
Moterį dar prieš šį skambutį kankino bloga nuojauta.
L.Šico artimieji pageidavo per laidotuves matyti nuotrauką, darytą dar jo jaunystėje.
Greitis – neribojamas
Žūties vieta prie Raudondvario pavojinga, nes nėra atitvarų, už asfalto driekiasi gana aukštas griovys. Važiuoti leidžiama iki 90 kilometrų per valandą greičiu, tačiau daugelyje kitų panašių vietovių greitis ribojamas iki 70 ar net 50 kilometrų per valandą.
Kauno apskrities kelių policija nepasirūpino nei greičio apribojimu, nei ženklais, įspėjančiais, kad čia įvyksta daug avarijų. Neiškirsti ir krūmai, medžiai, į kuriuos nuolat atsitrenkia automobiliai.
„Kiek tik avarijų čia – tiek mirčių. Sužalojimais žmonės čia neatsiperka“, – prisimena Netonių kaime pardavėja dirbanti Birutė Abromaitienė.
Tiesa, neretai vairuotojai būna patys kalti, neatsargiai elgdamiesi kelyje.
Nelaimė paskui nelaimę
D.Minkevičienės pirmas vyras, buvęs policijos kriminalistas Virgis Mačiulis, vietos gyventojų keiksnojamame ruože prie Raudondvario žuvo prieš 22 metus.
Tuo metu jam buvo 24 metai. Blaivus vairuodamas automobilį jis nuslydo nuo asfalto ir trenkėsi į medį.
Kartu su V.Mačiuliu vykęs keleivis per avariją buvo sužeistas. Po tragedijos našlė liko su mažamete dukra ant rankų. Vėliau moteris ištekėjo antrą kartą.
Prieš keletą metų D.Minkevičienė, žiemą visiškai blaivi vairuodama nuosavą automobilį „Ford“, ties tuo pačiu posūkiu išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą – apledėjusiame kelyje mašina tapo nevaldoma, nors moteris tvirtino važiavusi vos 30 kilometrų per valandą greičiu.
Priešpriešinio eismo juosta važiavęs mikroautobusas „Renault“ stipriai trenkėsi į „Ford“ – nuo smūgio lengvasis automobilis suskilo į dvi dalis, perlūžo jo priekis. Moteris su savo vaikais per stebuklą liko gyva.
Dar vieną avariją šioje vietoje mena R.Mincio pusbrolis G.Fakejevas – žuvo jo 20 metų kaimynas Paulius Urbonavičius, važiavęs nuosavu „Audi“ automobiliu. Juodasis scenarijus – lygiai toks pat kaip ankstesni: mašina nuslydo nuo kelio ir tėškėsi į medį.
Kiti Raudondvario apylinkių gyventojai taip pat vienas po kito vardijo avarijas, įvykusias šiame kelio ruože. Jų metu žuvo ar buvo sužeisti žmonės, vairavę blaivūs, nesimėgavę greičiu.
Policija pagaliau sukruto
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas „Laikinajai sostinei“ tvirtino, kad po pastarosios tragedijos bus skubiai tariamasi su Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Kauno rajono savivaldybe dėl greičio ribojimo, atitvarų įrengimo, įspėjamųjų ženklų apie avarijų gausą ir kitų apsaugos priemonių taikymo.
„Tačiau niekas neišgelbės žmonių, kurie patys visiškai nesisaugo – vairuoja išgėrę, gerokai viršija greitį“, – aiškino D.Česnauskas.
Įtariama, kad Artūras K. skriejo tiesiai į mirtį 130 ar net 150 kilometrų per valandą greičiu. Koks iš tikrųjų buvo greitis, išaiškės atlikus ekspertizę.
Žūties vietoje žvakutę uždegęs R.Mincio draugas E.Dapkus, gyvenantis Vilkijos apylinkėse, „Laikinajai sostinei“ prisipažino ir pats nevengdavęs greičio: „Kartą čia skridau 180 kilometrų per valandą greičiu ir vos nenulėkiau į griovį.“
„Kelio vieta šalia Raudondvario – lyg užburta. Pirmadienį čia žuvo mano brolis Loretas Šicas. Anksčiau užsimušė mano vyras. Kartą vos pati negavau galo“, – virpančiu iš skausmo balsu pasakojo vieno žuvusiųjų sesuo Daiva Minkevičienė.
Kryžius nuo tragedijos neapsaugojo
Viena skaudžiausių pastarojo dešimtmečio avarijų įvyko 2013 metų rugpjūčio 23 dieną Pažėrų kaimo apylinkėse.
Automobiliui „Rover“ nuvažiavus nuo kelio ir atsitrenkus į storą medį, žuvo juo važiavę penki kauniečiai – 50 metų Gintaras Klenauskas, 42 metų Egidijus Lapinskas, 36 metų Aurimas Šimkus, 48 metų Zenonas J. ir pastarojo sugyventinės sūnus 26 metų Edvinas J.
G.Klenauskas tą patį vakarą užgeso Kauno klinikose, o jo bendrakeleiviai žuvo iškart.
Išgėrusių vyrų kompanija vyko žvejoti į Mastaičių tvenkinį, esantį 15 kilometrų nuo Kauno.
Žvejai pasiėmė meškeres ir sėdo į „Rover“, priklausantį A.Šimkaus sugyventinei Jurgitai. Mėgindama sulaikyti vyrus ji net buvo paslėpusi mašinos raktelius, bet A.Šimkus surado atsarginius, ir vyrai paleido variklį.
Vyrų kelionę lygiame asfaltuotame kelyje nutraukė stiprus trenksmas į pakelės beržą. Nesuvaldytas automobilis išlėkė į priešpriešinio eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio ir rėžėsi į medį.
Policijos tyrėjai automobilyje aptiko ne tik žūklės reikmenų, bet ir daug plastikinių alaus butelių. Pareigūnai įtarė, kad Edvino J. vairuojamas automobilis švilpė maždaug 130 kilometrų per valandą greičiu.
Pažėrų kaimo gyventojai „Laikinajai sostinei“ aiškino, kad šis „Rover“ buvo jiems pažįstamas – vairuotojas mėgdavo spausti greičio paminą.
Ant beržo, į kurį įsirėžė būrys žvejų, jau seniai pakabintas kryžius. Kryžiaus atsiradimo aplinkybės apipintos legendų – esą maždaug prieš pusę amžiaus dėl moters susipykus dviem vyrams vienas jų išsitraukė peilį ir čia pat nudūrė savo varžovą.
Prie šio medžio yra įvykę ir daugiau skaudžių avarijų.
