Vykdami į svetimus kraštus lietuviai į juos atsiveža ir savo vairavimo įpročius – deja, dažnai nebūtinai geriausius.
Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, dažniausiai lietuvių eismo įvykius šiemet teko fiksuoti Vokietijoje, nors ši šalis garsėja tvarka ir kelių kokybe.
Draudimo ekspertas pabrėžia, kad avaringiausios lietuviams yra tos šalys, kuriose dažniau keliaujama, tačiau skaičiuoti patirtus nuostolius tenka ir gana neįprastose bei tolimose valstybėse.
R.Bieliausko teigimu, iš viso užsienio šalyse šiemet vien jo atstovaujama bendrovė išfiksavo 1369 eismo įvykius, kuriuose dalyvavo Lietuvoje registruotos transporto priemonės.
Daugiausia iš jų – 371 – užfiksuota Vokietijoje. Antra pagal šį rodiklį iš užsienio valstybių su 197 eismo įvykiais yra Prancūzija, trečia – Lenkija, kurioje užregistruota 121 lietuvių avarija.
„Kaimyninėje Lenkijoje lietuviai turbūt nuvažiuoja daugiausia kilometrų už mūsų šalies ribų – jos sienas visuomet tenka kirsti keliaujant toliau į Europą.
Vokietija taip pat dažnai tampa tranzitine šalimi vykstant į Europos pietus. Tai lemia didesnius lietuvių automobilių srautus šiose šalyse, o kartu ir dažnesnius eismo įvykius. Be to, su šiomis šalimis vykdoma prekyba, sausuma gabenama daug krovinių.
Pasitaiko atvejų, kai į eismo įvykius lietuviai Vokietijoje patenka vykdami aplankyti ten gyvenančių tautiečių ar grįždami. Nemažai į minėtas šalis keliaujama ir apsipirkti“, – sakė R.Bieliauskas.
Draudimo ekspertas atkreipė dėmesį, kad patyrus avariją užsienyje priklausomai nuo konkrečios šalies ir eismo įvykio pobūdžio paprastai kyla daugiau nepatogumų, o patirti nuostoliai gali būti gerokai didesni nei mūsų šalyje.
„Lietuviai dažnai nustemba dėl užsienyje net ir palyginti nedidelės avarijos metu patirtų daug didesnių nuostolių. Reikia turėti omenyje, kad Vakarų Europoje – jau minėtose Vokietijoje, Prancūzijoje, taip pat Didžiojoje Britanijoje ar Skandinavijoje – gerokai skiriasi požiūris į patirtas žalas, ten įprasta atlyginti ir sveikatos ar net moralinę žalas.
Šiose šalyse taip pat išauga patirti materialiniai nuostoliai – daugiausia dėl vakarietiškų remonto ir keičiamų automobilio dalių kainų. Serviso darbo valanda tvarkant automobilį Lietuvoje vidutiniškai kainuoja apie 20 eurų, o, pavyzdžiui, Vokietijoje neretai siekia ir 100 eurų“, – pasakojo R.Bieliauskas.
Anot draudikų atstovo, svečioje šalyje patyrus avariją netrūksta streso, vairuotojas gali sutrikti, nemokėdamas kalbos bei nežinodamas šalies teisinių subtilybių gerai neįvertinti situacijos ir priimti neteisingus sprendimus.
R.Bieliauskas patarė tokiose situacijose nepasirašinėti jokių nesuprantamų dokumentų ar raštiškų susitarimų, nepasiduoti kitos pusės spaudimui „susitarti gražiuoju“, o visada kviesti policiją bendruoju pagalbos numeriu, kontaktuoti su draudikais ar pažįstamais, kurie gali padėti susigaudyti situacijoje.
Pasak jo, jei tinkamai užpildoma eismo įvykio deklaracija ar pateikiama policijos pažyma, o transporto priemonės draudimas yra galiojantis, problemų dėl draudimo išmokų paprastai nekyla net ir patyrus avariją už kelių tūkstančių kilometrų nuo namų.
„Geriausia, žinoma, į eismo įvykį užsienyje apskritai nepatekti. Avarijų išvengti padeda atsargumas, kiekvienos šalies eismo taisyklių laikymasis, kelio ženklų stebėjimas, pagarba kitiems eismo dalyviams.
Be to, prieš vykstant į tolimesnę kelionę reikėtų pasirūpinti tinkama automobilio technine būkle – geromis padangomis, veikiančiais žibintais. Vertėtų sekti ir oro sąlygas, vengti kelionių per galingas liūtis ar stipriai sningant“, – patarimais dalijosi R.Bieliauskas.
