Teismas paliko galioti žemesnių instancijų teismų sprendimus ir patvirtino, jog abi bendrovės, siekdamos laimėti konkursą, pateikė netikslius duomenis apie siūlomų specialistų kvalifikaciją ir laiku jų nepatikslino.
Vadina manipuliacijomis
Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, kad pasiūlymo pateikimo metu „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, nes nei kartu su pasiūlymu, nei vėliau (jį tikslinant) nebuvo pateikti duomenys, įrodantys specialisto patirtį, atitinkančią ginčo pirkimo sąlygoje įtvirtintus reikalavimus.
„Kai kurie rangovai nugalėti viešųjų pirkimų konkursuose siekia bet kokiais būdais. Pergalei pasitelkiamos visos priemonės – ne tik dirbtinai mažinamos darbų kainos, nevengiant jų dempinguoti, bet ir teikiama netiksli informacija ir ji nepatikslinama nustatytu laiku, ką patvirtinto Vilniaus apygardos, Lietuvos apeliacinis, o dabar ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas“, – sakė LAKD direktorius Egidijus Skrodenis.
„Direkcija laikosi pozicijos, kad kvalifikaciniais reikalavimais manipuliuojantys rangovai negali vykdyti darbų. Dėl to ypač avaringo „Via Baltica“ kelio plėtros darbų konkurse privalėjome elgtis principingai ir pašalinti procedūras vilkinusius ir kelis kartus netikslią informaciją teikusius rangovus.
Tą būtume padarę bet kurių kitų bendrovių atžvilgiu. Galiausiai, sutikime, jog negalime pasitikėti įmonėmis, kurios dar pačiame pradiniame etape imasi neteisėtų gudrybių“, – pridūrė jis.
Direkcija primena, kad iš šio konkurso dėl netikslios informacijos teikimo buvo pašalintas ir kitas tiekėjas – Latvijos bendrovių AS „A.C.B.“, RAB „TILTS“ ir Lietuvos bendrovių UAB „Autokausta“, UAB „Lietuvos kelių statyba“ konsorciumas.
Vėluoja darbų pabaiga
Nors šios bendrovės ginčijo tokį direkcijos sprendimą teismuose, teismai patvirtino, kad direkcija buvo teisi.
„Pralaimėtų viešųjų pirkimų konkursų skundimas teismams bei šaliai svarbių infrastruktūros projektų stabdymas daliai bendrovių, deja, yra įprasta praktika. Bene kiekvienas didesnės apimties viešųjų pirkimų konkursas skundžiamas teismui, dėl to vėluoja darbų pabaiga.
Vien dėl šio ginčo „Via Baltica“ projekto darbų pradžia užtruko apie pusę metų. Manau, kad už tokius piktavališkus veiksmus turėtų būti taikoma atsakomybė“, – pabrėžė E. Skrodenis.
Bendrovėms AS „Latvijas tilti“ ir UAB „Kauno keliai“ nepalankų sprendimą Vilniaus apygardos teismas priėmė dar 2015 m. birželio 30 d. Palikti nepakeistą žemesnės instancijos teismo sprendimą nusprendė ir Lietuvos apeliacinis teismas praėjusių metų rugpjūčio 25 d. nutartimi.
Teismai pripažino, jog dalyvaudamos konkurse bendrovės AS „Latvijas tilti“ ir UAB „Kauno keliai“ neatitiko „Via Baltica“ konkurse keltų kvalifikacijos reikalavimų tiekėjams.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
