Nuo šio reiškinio atpratę žmonės sunkiai nuspėja, kaip smarkiai rūkas apriboja matomumą kelyje ir kaip reikia pasisaugoti.
Kad pavojinga per rūką lenkti kitus automobilius, įrodė ankstų praėjusio pirmadienio rytą kelyje Vilnius–Druskininkai įvykusi nelaimė, per kurią susidūrė trys automobiliai.
Per avariją trys žmonės buvo sunkiai sužaloti, visi jie patyrė daugybę lūžių ir traumų.
Nelaimė įvyko, kai nuo Vilniaus važiavęs visureigis „Land Rover“, lenkdamas kitą automobilį, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir kaktomuša rėžėsi į „Opel Vectra“.
Smūgis buvo toks stiprus ir netikėtas, kad į du susidūrusius automobilius rėžėsi ir dar viena paskui „Opel“ važiavusi mašina.
Po avarijos visureigio vairuotojas prisipažino, kad rūkas trukdė vairuoti, matomumas buvo prastas, bet jis vis tiek ryžosi lenkti. Kai prieš save pamatė atvažiuojantį „Opel“, buvo jau per vėlu.
Dvigubai stipresnis smūgis
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas, eismo įvykių tyrimų ekspertas Edgaras Sokolovskis patvirtino – nors automobilių kaktomušos įvyksta nedažnai, tokios avarijos yra pačios pavojingiausios.
Susidūrimo metu susideda abiejų automobilių pagreičio jėgos ir kiekvienam iš jų tenka dvigubai didesnis smūgis, nei atsitrenkus į sieną. Todėl ruoštis lenkti reikia itin atsargiai, o jei nėra būtina – geriau nelenkti apskritai.
„Net jei vertintume miesto greitį, natūralu, kad priešinga kryptimi važiuojantiems automobiliams jis susidaro dvigubai didesnis. Net ir 50 km/val. greitis yra pavojingas“, – tvirtino ekspertas.
Užmiestyje greitis dar didesnis, taigi neatsakingas lenkimas gali baigtis net mirtinu smūgiu. Susidūrus dviem 90 km/val. greičiu važiuojantiems automobiliams bendra smūgio jėga prilygsta trenksmui važiuojant 180 km/val. greičiu į nejudantį objektą.
Pamiršta vieną dalyvį
Lenkimas prastu oru ir dideliu greičiu yra didesnis pavojus, nei pagalvoja daugybė vairuotojų, pažymėjo vairavimo mokyklos „Jago“ mokymo vadovas Saulius Baškevičius.
„Dauguma mano, kad atliekant lenkimo manevrą dalyvauja dvi transporto priemonės – lenkiančiojo ir važiuojanti priešais. Bet egzistuoja ir trečioji – ta, kuri atvažiuoja iš priekio“, – akcentavo pašnekovas.
Pasak jo, net ir geromis orų sąlygomis lenkimas yra pavojingas manevras, bet prastu oru jį atlikti tampa itin sudėtinga.
„Reikia įvertinti, kad sningant ir esant rūkui keičiasi greičio ir atstumo pojūtis. Jei vairuodami rūke matome kito automobilio žibintus, labai sunku nustatyti, kiek toli kitas automobilis iš tikrųjų yra“, – atskleidė vairavimo mokytojas.
S. Baškevičius pabrėžė, kad neabejotinai didžiausia atsakomybė tenka vairuotojui, kuris atlieka lenkimo manevrą, bet lenkiamas vairuotojas taip pat turėtų būti supratingas ir netrukdyti.
Kartais kelyje galima pamatyti situacijų, kai, vienam vairuotojui ėmus lenkti kitą, šis padidina greitį ir neleidžia aplenkti.
S. Baškevičius pastebėjo, kad kai kurie karšto kraujo valdomi vairuotojai ne tik neleidžia kitiems jų aplenkti, bet ir užkerta kelią norintiems grįžti atgal iš priešpriešinio eismo juostos.
„Tokių vairuotojų net nevadinčiau vairuotojais, tokių žmonių apskritai negalima leisti prie automobilio vairo“, – neatsakingą elgesį įvertino pašnekovas.
Lenkia ir slysta
Eismo įvykių tyrimų ekspertas E. Sokolovskis pažymėjo, kad paprastai smūgiai kaktomuša įvyksta dvejopomis aplinkybėmis. Tokios avarijos įvyksta arba lenkiant, arba kai vairuotojas nesuvaldo automobilio ir išlekia į priešpriešinio eismo juostą.
Specialistas pabrėžė, kad ruošiantis lenkti reikia įsitikinti, ar spėsite saugiai atlikti manevrą: „Reikia įvertinti, kad lenkiant viskas vyksta greičiau, nes ne tik pats važiuoji, bet ir kitas automobilis artėja.“
O kad neįvyktų nemalonių netikėtų situacijų, kai vairuotojas nebegali suvaldyti automobilio, reikia nuolat stebėti orų sąlygas. Artėjant pavasariui jos gali pasikeisti ir kelis kartus per dieną.
Sniegą pakeitus lietui vairuotojai įsivaizduoja, kad jau galima paspausti daugiau. Bet nereikia apsigauti, nes ant drėgno asfalto plikledis gali formuotis net ir esant aukštesnei nei nulio temperatūrai, o plikledžio plotus gali slėpti net iš pažiūros sausas asfaltas.
„Reikia važiuoti pagal eismo sąlygas – taip, kad bet kada galėtumėte suvaldyti transporto priemonę“, – patarė E. Sokolovskis.
