Apie tai, kaip užtikrinama darbų kokybė valstybinės reikšmės keliuose, pasakoja Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Techninio normavimo ir technologijų skyriaus vedėjas, laikinai einantis direktoriaus pavaduotojo pareigas Zigmantas Perveneckas.
– LAKD valstybinės reikšmės keliais rūpinasi jau 25 metus. Kasmet daug dėmesio skiriama keliams taisyti ir remontuoti. Kokia kelių būklė šiandien, ar daug pasistūmėjome per pastaruosius metus?
– Atsakyčiau taip – valstybinės reikšmės kelių būklė šiuo metu atitinka skiriamą finansavimą. Tikrai gerėja pagrindiniai keliai, bet taip pat yra kelių, kurių būklė prastėja. Jeigu kalbame apie jų nusidėvėjimą, tai kai kurie mūsų keliai nusidėvėję ir fiziškai, ir finansiškai. Bendro tinklo pagerėjimo nėra, bet stengiamės išlaikyti tinkamą kelių būklę ir užtikrinti kiek įmanoma geresnes sąlygas ir saugumą kelių naudotojams.
– Turbūt keliai tvarkomi pagal prioritetus. Kokiems keliams ir darbams šiemet bus skiriama daugiausia dėmesio ir išteklių? Kaip skirstysite finansavimą?
– Kur yra mūsų prioritetai, ten tenka ir daugiausia investicijų. Kalbant apie kelių remonto ir tiesybos darbus, prioritetai yra keli. Pirmiausia europinio tinklo kelių tvarkymas, saugumo užtikrinimas, tų kelių plėtra gerinant jų būklę ir tiesiant automagistrales vietoj įprastų kelių.
Pavyzdžiui, kelias A1 Vilnius–Kaunas bus paverstas automagistrale, kurioje leistinas greitis sieks 130 km per val. Siekiame užtikrinti geresnį susisiekimą su Vakarų Europa. Iki 2017 metų pabaigos nutiesime automagistralę Kaunas–Marijampolė. Jeigu kalbėtume apie krašto kelius, stengiamės išlaikyti esamą jų būklę, po truputį ją gerinti.
O rajoniniuose keliuose svarbiausias mūsų darbas – asfaltuoti žvyrkelius per gyvenvietes ir sukurti asfaltuotų rajoninių kelių maršrutų tinklą kartu pagerinant gyvenimo ir susisiekimo sąlygas kaimo gyventojams. Tai ir bus atliekama šiemet.
– Kelių naudotojai su kelių infrastruktūros defektais susiduria kaip tik pavasarį. Ar galite papasakoti, kaip sprendžiami tokie klausimai?
– Kaip žinome, kiekvienas statinys turi savo eksploatavimo pradžią ir pabaigą. Taip pat ir kelias. Jis dėvisi, atsiranda pažaidų. Visą šį procesą turime suvaldyti. Šiais metais itin daug dėmesio skirsime infrastruktūros kokybei, ypač naujos infrastruktūros kūrimo kokybei.
Kodėl taip yra? Kelių direkcijoje įvyko daug pokyčių, keitėsi požiūris, žmonės, atšventėme 25 metų sukaktį. Buvo gera proga ne tik numatyti ateities vizijas, bet ir įvertinti, kas įvyko praeityje.
Yra nemažai sėkmės atvejų, tačiau taip pat turime pripažinti, kad yra ir probleminių vietų. Mes jas tikrai atidžiai analizavome ir tikimės, kad infrastruktūros kokybė toliau tik gerės.
– O kas yra kokybiškos infrastruktūros pagrindas?
– Galėčiau atsakyti, kad kokybiški keliai ir kelių infrastruktūros kokybė gali būti planuojama ir kontroliuojama. Jei kalbame apie planuojamą kokybę, yra teisės aktai, techniniai reglamentai, taisyklės, kur surašome, kokią infrastruktūrą norime sukurti, kokia turi būti jos kokybė.
Nuo to labai priklauso, kas suprojektuojama ir kaip atliekami darbai, kaip prižiūrima infrastruktūra. Tačiau gali kilti klausimas, ar įvykdoma tai, kas parašyta.
Tam yra kokybės kontrolė. Mes turime kontroliuoti, ar tikrai suprojektuota ir nutiesta ar pastatyta taip, kaip parašyta techniniuose dokumentuose ir sutartyse. Taigi matyčiau tokius du kokybės šaltinius.
– Tai kas vis dėlto atsakingas už kelių infrastruktūros ir darbų kokybę?
– Infrastruktūros kūrimas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Būtų galima net pasakyti, kad statyba yra ir kūryba. Kiekvienu atveju kuriamas naujas prototipas. Tai nėra kokie nors tipiniai sprendiniai, kiekvienu atveju laukia naujos sąlygos, nauji iššūkiai, kitokių sprendinių paieška. Kūrimo procese dalyvauja planuotojai, projektuotojai, ekspertai, statybos rangovai, techniniai prižiūrėtojai ir užsakovas – visi dalyviai suneša savo darbų ir savo kokybės dalį. Taigi būtent užsakovo, o šiuo atveju juo yra Kelių direkcija, pareiga ir yra suvaldyti visą tą procesą, kokybę, nustatyti, išreikalauti, kad darbai būtų atlikti tinkamai, o panaudoti produktai – kokybiški. Taip veikdami kartu su partneriais, turime užtikrinti visuomenei didžiausią vertę už investuotus pinigus.
– Daug pastangų skiriama kelio remonto kokybei užtikrinti. Būtų įdomu sužinoti, ar apskritai įmanoma išvengti kelių tiesimo ir statybų defektų?
– Norėtųsi tikėti, kad taip. Tačiau, kaip ir kiekvienoje gamyboje, gali atsirasti neatitiktinės produkcijos. Juokaujant būtų galima pasakyti, kad ir brangiausi vokiški automobiliai genda. Ir net garantinio periodo metu. Turbūt reikėtų kelti kitą klausimą – kiek defektų atsiranda, kaip tai valdoma ir kas sumoka už jų taisymą. Atsakymas yra toks – kelių naudotojai už tai neturi mokėti. Defektus taisyti savo lėšomis privalo tas, kas padarė klaidą, tinkamai neatliko darbų. Reikėtų atkreipti dėmesį į defektų skaičių. Kad ir kiek pastangų būtų įdėta, nedidelė jų dalis gal ir gali atsirasti, bet visi jie privalo būti pataisyti rangovų ar projektuotojų lėšomis.
– Technologijos tobulėja įvairiose srityse, atsiranda inovatyvių sprendimų. O kaip dėl kelių remonto? Galbūt jų kokybei užtikrinti diegiamos specialios inovacijos?
– Galime kalbėti apie inovatyvius metodus, medžiagas, mechanizmus. Pavyzdžiui, iš medžiagų – kuriame triukšmą mažinančias dangas, žemos temperatūros asfaltą. Siekiame suderinti kokybę ir aplinkai nekenkiančius sprendimus. O dėl mechanizmų – rangovai turi mechanizmus, kuriuose yra įdiegtos 3D valdymo sistemos. Taigi parengus projektą 3D formatu ir perkėlus projekto duomenis į mechanizmus galima tiesiog „atspausdinti“ kelią. Sprendimų yra įvairių, siekiame, kad jie prisidėtų prie kelių kokybės, naudotojų patogumo ir saugumo.
– Kokie Kelių direkcijos kelių darbų kokybės užtikrinimo planai artimiausioje ir ilgalaikėje perspektyvoje?
– Pirmiausia reikia pradėti nuo savęs. Taigi įsidiegėme ISO kokybės sistemą, taip pat pasikeitė dalis kolektyvo ir požiūris. Iš mūsų pusės turi būti konstruktyvus atliktų darbų vertinimas. Mes išsikeliame aukštesnius reikalavimus ir siekiame, kad jie taptų norma. Šiandien pasaulis ir Europa kuria autonominius automobilius, protingus kelius. Šia kryptimi reikia eiti ir mums, o ne vis spręsti seniai nusibodusias „amžiaus“ problemas. Mūsų rinka tam pasiruošusi, tikrai galima panaudoti kokybiškas medžiagas ir mechanizmus, yra gerai sukomplektuotos veikiančios bendrovės, o specialistai – savo srities profesionalai.
Ypatingą dėmesį skirsime medžiagų kokybei ir – ypač pabrėžčiau – darbų ir panaudotų medžiagų apskaitai. Darbų kokybei užtikrinti 2016 m. esame pasirašę techninės priežiūros sutartis ir pasirengę vykdyti techninę priežiūrą visuose objektuose, kuriuose vyks statybos darbai.
Parengta bendradarbiaujant su LAKD
