Bet remiantis Kelių eismo taisyklėmis (KET), mirksėti ilgosiomis šviesomis draudžiama.
Apklausa atskleidė, jog 90 proc. vairuotojų, akinami priešais atvažiuojančių automobilių ilgosiomis šviesomis, pradeda mirksėti ilgosiomis šviesomis.
Laukia bauda
Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovų, tai yra draudžiama ir gali užtraukti administracinę atsakomybę bei piniginę baudą nuo 28 iki 86 eurų.
Tyrimo duomenimis, 6 iš 10 vairuotojų, kai yra akinami kitų automobilių ilgosiomis šviesomis, nedaro nieko, o 14 proc. respondentų, pakliuvę į tokią situaciją, naudoja garsinį signalą.
Tik 4 iš 10 vairuotojų tokiose situacijose sakė besielgiantys pagal taisykles – akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę signalizaciją ir sumažinti greitį, kaip nurodyta KET.
Akinimas – ne juokai
Saugaus eismo ekspertas Vidas Žuraulis teigia, kad net trumpam įjungtos ilgosios šviesos gali sukelti skaudžių padarinių.
„Automobilius skiriant vos keliolikos metrų atstumui, ilgieji automobilių žibintai gali sukelti trumpalaikį aklumą. Tai itin pavojinga, kadangi kelyje bet kurio metu gali netikėtai atsirasti kliūtis ar pasirodyti pėsčiasis.
Prasilenkus su spiginančiu į akis automobiliu, akims prie tamsos priprasti reikia dar bent poros sekundžių, tad atsiradusios kliūtys dar kurį laiką gali būti nepastebimos. Susidūrus su akinimu kelyje, nederėtų atsakyti tuo pačiu, nes taip tik sukeliama pavojinga situacija ir priešais esančiam vairuotojui.
Kelių eismo taisyklėse rekomenduojama sulėtinti greitį ir įjungti avarinį signalą – tai saugiausia galima reakcija.
Taip pat reikėtų vengti žiūrėti tiesiai į akinančius žibintus, rekomenduojama žvilgsnį nukreipti į dešinę kelio dalį ir orientuotis pagal baltą ištisinę liniją ar šaligatvį.
Visgi, jei akinimas yra itin stiprus – derėtų visiškai sustoti ir kelionę tęsti tik tuomet, kai su akinančiu vairuotoju visiškai prasilenkiama“, – tvirtino V.Žuraulis.
Akina ir iš nugaros
Apakinti gali būti ne tik priešingoje eismo juostoje važiuojantys vairuotojai. „Derėtų nepamiršti, kad ilgųjų šviesų atspindys per galinio vaizdo veidrodėlius, gali būti dar pavojingesnis nei priešakyje esančių vairuotojų. Tokiu atveju, ilgųjų žibintų šviesa akina net keletą minučių“, – teigė apšvietimo įrangos gamintojo „Narva“ atstovas Tarekas Hamedas.
Pasak jo, žibintai taip pat gali akinti vairuotojus tuomet, kai yra blogai sureguliuoti. Automobilio žibintus derėtų sureguliuoti dažniau nei kartą per metus, tuomet galima būti tikram, kad nebus akinami kiti vairuotojai, o kelias bus saugiai apšviestas.
Pasak T. Hamedo, kita ne retai pasitaikanti priežastis, kodėl akinami kiti vairuotojai, – netinkamas šviesos sistemų naudojimas. Kai kurie vairuotojai, siekdami ryškesnio kelio apšvietimo, į halogeninėms lemputėms pritaikytus žibintus montuoja ksenones lemputes.
Tai ne tik nelegalu, bet ir pavojinga, nes blogai įrengtos ksenoninės žibintų sistemos gali šviesti ryškiau nei ilgieji automobilio žibintai.
Pasak jo siekiant didesnio saugumo kelyje, nebūtina investuoti gausybės pinigų į naujas automobilio šviesos sistemas – tam egzistuoja paprastesnių alternatyvų.
„Norint didesnio ryškumo kelyje nebūtina keisti žibintų sistemų į daug investicijų reikalaujančias ksenonines lemputes. Šiuo metu automobilių dalių rinkoje yra halogeninių lempučių, pasižyminčių dvigubai didesniu ryškumu ar prailgintu gyvavimo laikotarpiu, nei standartiniai halogenai, taip pat, lyginant su ksenoninių žibintų sistemomis, renkantis halogenus galima sutaupyti net iki kelių ar keliolikos kartų“, – pasakojo T.Hamedas.
