Ypač sunki situacija atokesniuose šalies rajonuose dirbančiose kelių priežiūros įmonėse. Čia jau dabar ima trūkti kvalifikuotų žmonių.
Ieškant galimų sprendimų trečiadienį Lietuvos automobilių kelių direkcijoje (LAKD) buvo pasirašyta nauja bendradarbiavimo sutartis. Joje savo parašus padėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas , asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantis direktorius Rimvydas Gradauskas ir kelių priežiūros įmonių atstovas Rolandas Žagaras.
Privačių ir valstybės įmonių tikslai šiuo atveju tokie patys – ilgalaikis bendradarbiavimas rengiant kelių statybos ir inžinerijos specialistus bei viešinant šias specialybes, organizuojant mokslines konferencijas, seminarus, organizuojant studentų praktikas.
Taip pat siekiama keisti informacija apie institucijų vykdomus arba joms dalyvaujant atliekamus mokslinius tyrimus bei projektus.
Mažėja norinčių tapti kelininkais
Kaip pažymėjo LAKD direktorius Egidijus Skrodenis, įgyvendinant valstybės politiką turi būti tiesiami nauji keliai, remontuojami seni, taip pat diegiamos saugumo priemonės. O tai gali būti padaryti tik žmonių pastangomis.
„Pastaraisiais metais matoma, kad kelininko ir miestininko profesijų populiarumas mažėja. Jau turim didžiulį jaunų specialistų stygių tiek regioninėse įmonėse, tiek kelių direkcijoje, tiek ir privačiose kompanijose“, – konstatavo jis.
E. Skrodenis pastebėjo, kad jau nepavyksta rasti pakankamai darbuotojų, kurie norėtų dirbti projektų vadovais. Darbininkų kol kas pakanka, tačiau trūksta aukštesnę kvalifikaciją turinčių specialistų.
„Kyla nerimas, kad po keleto metų turėdami pakankamą finansavimą ir daug naujų projektų, mes negalėsime jų visų įgyvendinti vien todėl, kad nebus žmonių, kurie galėtų jų imtis“, – nuogąstavo direkcijos vadovas.
Naujasis susitarimas turėtų tapti papildomų priemonių, kurios padėtų sudominti būsimus studentus, paieškų pradžia. E. Skrodenis siekia jaunimui parodyti, kad visos su keliais susiję specialybės yra perspektyvios, todėl nė vienam iš jų netrūks darbo.
Bendradarbiavimas, anot direkcijos vadovo, leis efektyviau dirbti abiem valstybės institucijoms.
Naudingi informacijos mainai
Kelininkai universitetui teiks informaciją apie tai, kokių specialistų labiausiai trūksta, skelbs technologijų naujienas, taip pat siūlys temas baigiamiesiems darbas bei skaitys paskaitas. Tuo metu mokslininkai galės pasidalinti atradimais, kurie bus išbandomi praktiškai.
E. Skrodenis atkreipė dėmesį, kad bendradarbiavimas labai svarbus ir regioninėms įmonėms. Visoje šalyje jos įdarbina maždaug 2800 žmonių, tačiau kolektyvas sensta ir jaunų specialistų poreikis tolydžio auga.
VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas pasakojo, kad aukštųjų mokyklų pasirinkimo tendencijos pastaraisiais metais kito labai nežymiai.
Anot jo, nors kalbama, kad kai kurių specialybių atstovų ruošiama pernelyg daug, tačiau pastangos keisti situaciją didelių permainų neatnešė. Dėl to artėja momentas, kai šalis pradės aiškiai justi neigiamus to padarinius.
„Viena iš krypčių, kuriose tų jaunų žmonių pritrūks jau greitai, tai technologijos mokslai. Pastebime, kad kasmet stojančių į technikos specialybes maždaug vienu procentu padaugėja, bet tas pokytis niekada nekompensuos poreikio, kuris šiuo metu jau yra šalyje“, – kalbėjo rektorius.
A. Daniūnas pastebėjo, kad kelininkai yra itin pragmatiški žmonės, kurie puikiai įsivaizduoja, kokia situacija bus po poros ar daugiau metų. Jo manymu, bendradarbiavimą toliau skatinančios sutarties šalys gali padaryti nemažą įtaką būsimų studentų specialybių pasirinkimams.
„Jei rektorius sako, kad štai kelininkų trūksta, tai mažai ką veikia. Tačiau jei darbdavys patikina, kad jiems po keleto metų tikrai galės pasiūlyti gerą darbo vietą ir normalų atlyginimą, tai veikia jau visai kitaip“, – kalbėjo universiteto vadovas.
Anot jo, nemažiau svarbu ir tai, kad būsimieji studentai aiškiai žinos, kad turi vietą, kur atlikti praktiką su visomis galimybėmis. Taip pat ir paruošti baigiamuosius darbus, kurių temos bus ne abstrakčios ir teorinės, o paimtos iš realaus gyvenimo.
Svarbu apsispręsti dėl specializacijos
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius Rimvydas Gradauskas įsitikinęs, kad ši iniciatyva leis dar labiau priartinti mokslinę teoriją prie praktikos ir gamybos. Anot jo, privačios kelių statybos įmonės visuomet pasiruošę priimti būsimus darbuotojus, leisti jiems susipažinti su srities specifika.
„Dažnai susitikdamas su jaunais žmonėmis jiems sakau: „Visų pirma supraskite, ko jūs norite iš šio verslo sektoriaus, kokia pozicija jums labiausiai patinka.“ Galbūt vienas nori būti projektuotoju, o kitas – darbų vadovu.
Trečias galbūt pasirinks tiriamąjį mokslinį darbą. Sritis plati, darbo daug, tačiau nori to ar ne reikia nuo pat pradžių gilintis į konkrečią jos atšaką“, – kalbėjo kelių statybos bendrovių atstovas.
R. Gradauskas pažymėjo, kad bendradarbiavimas prasidėjo gerokai anksčiau nei buvo pasirašyta sutartis. Ji taps papildomu liudijimu apie visų suinteresuotų grupių norą padaryti jį dar gilesnį ir intensyvesnį.
Už bendradarbiavimą su mokslo įstaigomis laikinai einantis LAKD direktoriaus pavaduotojo pareigas Zigmantas Perveneckas kaip pagrindinį naujos sutarties tikslą įvardino pajėgų apjungimą. Anot jo, ji leis lengviau keistis informacija, o šiuolaikiniame pasaulyje tai yra labai svarbu.
Taip pat įvardino dvi pagrindines bendradarbiavimo kryptis – specialistų ruošimą ir mokslo šakos vystymą. Dalyvaujant net keturioms šalis, jo manymu, įmanoma išugdyti gerus darbuotojus ir paruošti tokius mokslinius darbus, kurie nenuguls stalčiuose.
Regionai laukia jaunų specialistų
Kelių priežiūros įmonių atstovas Rolandas Žagaras iš bendradarbiavimo tikisi tik vieno – pritraukti kuo daugiau išsilavinusių žmonių. Labiausiai jų trūksta atokiuose šalies regionuose, į kuriuos privilioti jaunimą yra itin sudėtinga.
„Galbūt rasime naujų galimybių, kaip sudominti tuos jaunus specialistus. Gal galime padėti jiems baigti mokslus, supažindinti su įmonių darbu, informuoti, kokias garantijas galime suteikti.
Mes ir tikimės, kad vienas kitas specialistas ateis ir į pakraščiuose esančius rajonus, ne tik nutūps kažkur Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar išvažiuos į užsienį“, – vylėsi jis.
