Nuo pat ryto sostinėje šalia Katedros aikštės važiuojantys dviratininkai sulaukė policijos dėmesio, o sėdusius prie dviratės transporto priemonės vairo nepamiršti šalmų ragino ne tik pareigūnai ir draudikai, bet ir akcijos ambasadoriai – lenktynininkas Benediktas Vanagas bei profesionalus dviratininkas Tomas Vaitkus.
Tėvams – įspėjimas arba bauda
Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys sakė, kad, nors pilnamečiai dviratininkai pagal galiojančias Kelių eismo taisykles (KET) dėvėti šalmo neprivalo, tai daryti policija rekomenduoja visiems be išimtiems dviračių mėgėjams.
„Šiandien sustabdytiems dviratininkams priminėme, kad važiavimas dviračiu, kad ir koks neįpareigojantis ar nepavojingas galėtų atrodyti, iš tiesų yra kupinas rizikų.
Šalmas ekspertų vienareikšmiškai yra pripažįstamas kaip viena efektyviausių priemonių apsisaugoti kelyje, o atlikti tyrimai rodo, kad visuotinis šios apsaugos priemonės naudojimas padėtų 50 proc. sumažinti dviratininkų žūčių eismo įvykiuose skaičių“, – teigė V.Grašys.
KET numatyta, kad šalmas privalomas iki 18 metų asmenims, kurie patys važiuoja arba yra vežami keliu.
Už šio punkto nepaisymą atsakomybė numatyta nepilnamečių tėvams. Pirmą kartą skiriamas įspėjimas, o jei nusižengimas pasikartoja, jie gali būti baudžiami už vaiko nepriežiūrą. Tokiu atveju gresia iki 128 eurų bauda.
Susirinkusiesiems policijos atstovai šiuos teiginius vaizdžiai iliustravo pademonstruodami eksperimentą, kuris parodė, kokie pažeidžiami eismo įvykio metu yra šalmo nedėvintys dviratininkai.
Justino Stacevičiaus nuotr.
Akcijos organizatoriai pabrėžė, kad vykdomi reidai yra draugiški – jais nesiekiama dviratininkų nubausti, o tik norima priminti, kad šalmas, atšvaitai, šviesą atspindinčios liemenės ir drausmingas važiavimas gali ne tik apsaugoti nuo sunkių sužalojimų, bet net ir išgelbėti gyvybę.
Justino Stacevičiaus nuotr.
„Per keletą pastarųjų metų dviratininkai Lietuvoje išties tapo gerokai sąmoningesni, pradėjo labiau rūpintis saugumu. Vis dėlto džiaugtis tokiomis tendencijomis trukdo gan didelis keliuose ir gatvėse susižalojančių dviratininkų skaičius.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Per šiuos metus Lietuvoje eismo įvykių metu jau sužeistas 121 dviračio vairuotojas. Deja, bet neišvengta ir mirtimi pasibaigusių nelaimių“, – sakė „Ergo“ generalinis direktorius Saulius Jokubaitis.
Anot jo, ši kraupi statistika paskatino imtis veiksmų ir siekti atkreipti dėmesį į vieną efektyviausių priemonių apsisaugoti nuo rimtų sužalojimų – šalmą, kurį noriai dėvi toli gražu ne dauguma dviratininkų.
Dviratininkai tampa sąmoningesni
Akcijos ambasadorius ir rugpjūtį vyksiančio didžiausio Lietuvoje dviračių entuziastams skirto Velomaratono iniciatorius bei organizatorius B.Vanagas džiaugėsi kasmet gausėjančia kultūringų, savo saugumu besirūpinančių dviratininkų bendruomene, tačiau pripažino, kad norint lygiuotis į tokias dviračių šalis kaip Vokietija, Danija ar Olandija dar reikia nemažai pasistengti.
„Žinau, kad dviratininkai dažnai pasigenda supratingumo iš automobilių vairuotojų, o pastarieji neretai pirštais baksnoja į minančius pedalus. Atstovaudamas abiem pusėms puikiai suprantu, kad kelyje pasitaiko įvairių situacijų, pavojų čia slypi ir vieniems, ir kitiems, todėl aukšta visų eismo dalyvių kultūra yra būtina norint, kad šalies keliai ir gatvės būtų saugesni.
Justino Stacevičiaus nuotr.
Šią kultūrą, į pirmą vietą iškeliančią saugumą, man simbolizuoja būtent šalmas. Kai kiti eismo dalyviai mato, kad dviratininkai rūpinasi savo saugumu, tai ir jie jaučia didesnę atsakomybę prieš dviračių mėgėjus“, – sakė B.Vanagas.
Kitas akcijos ambasadorius profesionalus dviratininkas T.Vaitkus teigė, kad šalmus dėvintys dviratininkai ir aplinkinius skatina elgtis atsargiau.
Dviratininkas su šalmu ir be jo: kas nutiktų nelaimės atveju?
„Malonus, džiaugsmą teikiantis važiavimas dviračiu visų pirma yra saugus važiavimas. Kiek įmanoma didesnis saugumas turėtų būti kiekvieno dviratininko prioritetas, o saugumo priemonių žmonės turėtų imtis ne todėl, kad kažkas liepia ar baudžia to nedarant, bet dėl to, kad tai padeda išvengti skaudžių nelaimių.
Tikiu, kad tokios socialinės akcijos kaip ši prisidės prie tokio mąstymo ugdymo“, – teigė T.Vaitkus.
Reidus vykdys visoje Lietuvoje
V.Grašys primena, kad šiuo metu galiojančiose Kelių eismo taisyklėse numatoma, kad važiuojant keliu šalmą dėvėti privalo jaunesni nei 18 metų dviratininkai, kitiems tai daryti rekomenduojama.
Šalmus dėvėti privalo ir vežami nepilnamečiai dviračių keleiviai. Be to, visi dviračiai gale turi turėti pritvirtintą raudonos spalvos atšvaitą arba šios spalvos žibintą, o iš abiejų dviračio pusių prie stipinų ar ratų diskų turi būti pritvirtinti oranžinės spalvos atšvaitai.
Važiuojant dviračiu važiuojamąja kelio dalimi taip pat privalu dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba įsijungti baltos spalvos žibintą priekyje bei raudonos spalvos žibintą gale.
Justino Stacevičiaus nuotr.
Važiuojant keliu tamsiu paros metu ar esant blogam matomumui privalu ne tik dėvėti ryškiaspalvę liemenę, bet ir įsijungti žibintus. Dviratininkai, kaip ir kiti eismo dalyviai, turi paisyti kelio ženklų, būti dėmesingi, rūpintis savo ir kitų eismo dalyvių saugumu.
Nuo birželio 1 dienos kelių policija visoje šalyje jau yra nubaudusi daugiau kaip 350 dviratininkų. Dažniausiai baudos skiriamos už judėjimą važiuojamąja dalimi nevilkint šviesą atspindinčios liemenės, techniškai netvarkingą dviratį arba vairavimą išgėrus.
Vilniuje šįryt vykdytas reidas tik pirmasis, o tokios akcijos iki pat Velomaratono rugpjūčio 21 d. bus vykdomos visoje Lietuvoje. Akcijos metu galima laimėti ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos įsteigtus prizus – dviratininko šalmus.