Draudikų duomenimis, automobilių prisipildžiusios gatvės ne tik lemia nepatogumus ir prailgstančias keliones, tačiau ir didesnį eismo įvykių skaičių.
Draudimo bendrovės „Ergo Insurance“ transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas skaičiuoja, kad iš viso per pirmąsias rugsėjo savaites šiemet buvo fiksuoti 594 eismo įvykiai, kurių daugiau nei pusė įvyko Vilniuje ir Kaune.
„Padidėję automobilių srautai miestuose ir susidarančios spūstys didelių pokyčių eismo įvykių skaičiui neturėjo.
Rugsėjį per savaitę vidutiniškai fiksavome 30 eismo įvykių daugiau nei vasarą, o tai yra visiškai normalus svyravimas. Didžioji jų dalis tenka Vilniui ir Kaunui, kur per pirmąją šio mėnesio pusę užregistravome atitinkamai 211 ir 120 incidentų keliuose ir gatvėse“, – sako R. Bieliauskas.
Priežastys išlieka tos pačios
Draudimo kompanijos duomenimis, vairuotojai dėl eismo įvykių per pirmąsias dvi rugsėjo savaites visoje Lietuvoje, vertinant tik transporto priemonės savininkų privalomąjį civilinės atsakomybės draudimo rezultatus, patyrė beveik 370 tūkst. eurų nuostolių.
Didžiausia vieno eismo įvykio metu patirta žala viršijo 13 tūkst. eurų. Tiesa, pastarasis atvejis fiksuotas ne didmiestyje, o Jurbarko rajone.
Anot draudimo eksperto, dažniausios aplinkybės, kuriomis miestuose nutinka avarijos išlieka tos pačios – nesilaikoma saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės ir nespėjus sustabdyti į ją atsitrenkiama. Automobiliai taip pat kliudomi persirikiuojant į kitą eismo juostą ar manevruojant stovėjimo aikštelėse.
„Kalbant apie dažniausias eismo įvykių priežastis, galima išskirti greičio viršijimą, neatsargumą ir skubėjimą pajudėti iš vietos.
Be to, reikia pripažinti, kad šalies keliuose dar trūksta saugaus vairavimo kultūros, o vairuotojai dažnai pervertina savo galimybes. Rudenį, kuomet miestų gatvėse padaugėja automobilių, susidaro spūstys, šios problemos dar labiau išryškėja“, – įsitikinęs R. Bieliauskas.
Nekultūringo elgesio pasekmės
Be to, draudikų atstovo teigimu, spūstys miestų gatvėse dažnai yra tiesioginė neatsargaus ar nekultūringo vairavimo pasekmė – net ir nedidelė avarija judrioje eismo vietoje gali kuriam laikui stipriai perkrauti ar visai paralyžiuoti miesto transporto sistemą, kuriai piko valandomis ir taip tenka atlaikyti didelį automobilių srautą.
„Vairuotojai turėtų suvokti, kad didesnis supratingumas keliuose, mandagus ir kultūringas elgesys prie vairo ir, be abejo, kelių eismo taisyklių laikymasis yra būtini norint, kad kasdienės kelionės automobiliu taptų malonia ir saugia patirtimi, o kelionės tikslą būtų galima pasiekti patogiai ir greitai.
Eismo dalyviai turėtų būti sąmoningi ir tinkamu elgesiu keliuose patys prisidėti prie esamų problemų sprendimo“, – sako R. Bieliauskas.
Draudimo ekspertas pripažįsta, kad vairuotojams atsisakyti senų įpročių dažnai nėra lengva. Neretai yra vadovaujamasi požiūriu, kad „taip daro visi“, „šioje gatvėje viršyti greitį įprasta“, o „anoje sankryžoje į kairę, nors ir draudžiama, suku ne aš vienas“.
Vis tik R. Bieliauskas pažymi, kad keistis kiekvienas vairuotojas turėtų pradėti nuo savęs, o stengtis vairuoti atsakingiau – nepaisant to, kaip elgiasi kiti eismo dalyviai.
