Tačiau kol tokios technologijos tobulinamos, geriausia pasikliauti specialistų rekomendacijomis.
Ralio meistras ir padangų prekybos įmonės „Egzotika“ vadovas Rokas Lipeikis nuo spalio vidurio į klausimą, „kokias padangas rinktis lietuviškai žiemai?“ versijas atsako paprastai – dygliuotas. „Kalbant apie žiemines padangas esu visiškas konservatorius: geriausias pasirinkimas mūsų klimatinėms sąlygoms – dygliuotos padangos. Visos kitos alternatyvos yra didesni ar mažesni kompromisai eismo saugumo sąskaita.
Nors keletas pastarųjų žiemų buvo sąlyginai šiltos, o sniego nedaug, visgi tai iš esmės nepakeitė automobilininkų poreikių.
Kadangi nėra specialiai mūsų klimatui gaminamų padangų, nėra tarpinio tipo ar tarpinio mišinio padangų, todėl rinktis tenka tarp dygliuotų, „nordic“ tipo minkšto gumos mišinio ir centrinės Europos rinkoms skirtų kieto gumos mišinio padangų.
Kurį iš šių variantų pasirinkti turėtų lemti ne ES etiketėse nurodomos „geros“ raidės, sufleruojančios stabdymo kelio ilgį vasariškomis sąlygomis, o tai, kur ir kaip dažniausiai važinėjama“, – dėsto R. Lipeikis.
Žiema artimesnė skandinaviškai
Vidutinė daugiametė sausio mėnesio temperatūra mūsų regione svyruoja tarp keturių laipsnių šalčio ir keturių šilumos, o Šiaurės Skandinavijoje retai kada būna mažesnė nei dešimt laipsnių šalčio.
Akivaizdu, kad užduotys, kurias žiemą tenka spręsti padangoms skirtinguose regionuose dažniausiai būna visiškai kitokios.
Nors Lietuva ne šiaurės Suomija, bet ir pas mus didžiąją žiemos dalį visgi būna neigiama temperatūra, o pasitaikantys atšilimai viską tik dar labiau komplikuoja sukurdami pačias pavojingiausios eismo sąlygas: lijundrą ar ypač klastingą „juodąjį“ ledą.
Tokiomis sąlygomis kokybiškos dygliuotos padangos yra saugiausios bei universaliausios.
Prekybos įmonės vadovas tikina, kad dygliuotos padangos turi bene vienintelį minusą – kelia šiek tiek daugiau triukšmo. Tačiau tai tikrai yra smulkmena lyginant su jų darbinėmis savybėmis, galimybėmis manevruoti ir išvengti pačių blogiausių pasekmių kritinėse situacijose.
Pasak R. Lipeikio, galimybė efektyviai valdyti automobilį yra netgi svarbesnė nei stabdymo kelio ilgis.
Skaudžiausios pasekmės būna ne tada, kai slystelėjus „pabučiuojamas“ kitos mašinos galas, o tada, kai prarandama automobilio kontrolė, posūkis pasirodo esąs pernelyg „aštrus“ ir išlekiama į priešpriešinio eismo juostą.
Sumažina avarijų tikimybę
„Reiktų atkreipti dėmesį ir į padangų gamintojų pastangas ieškant optimalaus balanso tarp gero sukibimo įvairiomis sąlygomis, ilgaamžiškumo ir poveikio aplinkai.
Antai „Michelin X-Ice North 3“ padangos turi protingą dyglių tvirtinimo technologiją: vidinis gumos sluoksnis, į kurį remiasi dyglio galvutė, itin sparčiai keičia savo charakteristikas, priklausomai nuo aplinkos temperatūros.
Jei šilta – jis sulenda į protektorių. Jei šaltukas spustelėja iki minus 10, dyglio gumos pamatas, lyginant su įprasta padanga, sukietėja iki 20 kartų ir dyglys kabinasi į ledą visu pajėgumu“, – pasakoja „Egzotikos“ vadovas.
Ne kartą atlikti palyginamieji padangų bandymai parodė, kad važiuojant sniegu ar ledu padengtu paviršiumi dygliuotų padangų stabdymo kelias siekia maždaug 37 metrus, o geriausių nedygliuotų – apie 57.
Net lyginant pačias pigiausias dygliuotas padangas su pačiomis geriausiomis nedygliuotomis, pastarosios pralaimi stabdymo dvikovą beveik keturiais metrais. „Skandinaviškomis“ žiemos eismo sąlygomis, dygliuotos padangos avarijų tikimybę sumažina iki 40 proc.
Dygliuotų padangų protektoriaus blokeliai yra masyvesni ir kur kas standesni, todėl automobilis būna stabilesnis posūkiuose, jų rida bene 30 proc. didesnė. Tokį apavą mašinos paprastai dėvi 4-5 sezonus.
Rekomenduoja minkšto mišinio
Saugaus eismo ekspertai akcentuoja dar vieną svarbią detalę: dygliuotos padangos šiurkština apledėjusio ar suplūktu sniegu padengto kelio paviršių, todėl vėliau važiuoti ir su paprastomis žieminėmis padangomis būna kur kas saugiau.
Anot prekybos įmonės vadovo, skaičiuojant, kiek atsieina dyglių apgadintų kelių dangų ar horizontalaus ženklinimo renovavimas, reiktų įvertinti tragiškose avarijose padaromą žalą.
R. Lipeikis dygliuotas padangas rekomenduoja rinktis visiems vairuotojams, išskyrus gyvenančius didžiuosiuose miestuose, daugiausia keliaujančius itin gerai prižiūrimais magistraliniais keliais ar nuolat vykstančius į Vakarų Europą ar Lenkiją, kur dygliai yra draudžiami.
Jei dėl panašių priežasčių tenka daryti kompromisą ir atsisakyti dygliuotų padangų, geriausia rinktis minkšto gumos mišinio padangas.
„Tai pakankamai gera alternatyva negalintiems naudoti dygliuotų padangų. Sudėtingomis žiemos sąlygomis, tokios padangos tik ant ledo bei švaraus asfalto nusileidžia dygliuotoms“, – pataria „Egzotikos“ strategas.
R. Lipeikis taip pat atkreipia dėmesį į kai kuriuos stereotipus apie minkšto gumos mišinio padangas. Tarkim, kad jos prastai elgiasi ant švaraus asfalto ar kad labai sparčiai dyla.
Jis teigia, kad „Bridgestone Blizzak VRX“ stabdymo kelias ant švaraus asfalto beveik toks pat, kaip ir kieto gumos mišinio „Continental TS 830“ padangų, o 100 km/val. greičiu judantis automobilis su pastarosiomis sustoja tik metru arčiau.
Judant lėčiau skirtumas apskritai nebūtų juntamas. Tas pats galioja ir apie dėvėjimosi intensyvumui. Tokiomis padangomis nevažinėjant vasarą, vengiant itin agresyviai startuoti, stabdyti ir manevruoti esant aukštesnei aplinkos temperatūrai, jos tarnaus ne vienerius ir ne dvejus metus.
Ko vertėtų vengti? „Kieto gumos mišinio padangos nėra blogos, tačiau jos sukurtos Centrinės Europos šalių rinkoms ir yra nepritaikytos mūsų klimatui: žemoje temperatūroje jos stipriai sukietėja, todėl nukenčia sukibimas, jos yra visiškai nepatikimos ant ledo.
O su apledėjusiais keliais susiduriama net ir švelniausiomis žiemomis – pakanka vieną kartą posūkyje išslysti ir pasekmės gali būti velniškai skaudžios“, – pastebėjo R. Lipeikis.
Ekspertas rekomendavo susilaikyti nuo pagundų žiemą važinėti universaliomis padangomis.
Jas galima rinktis tik tuo atveju jei esate visiškai tikri, kad situacijos, kai būtina lėkti su neatidėliotinais reikalais, nesutaps su pačiomis sudėtingiausiomis žiemiškomis sąlygomis „juoduoju“ ledu, lijundra, plikledžiu, pūga ir pan.
Universalios padangos pakankamai efektyvios važiuojant minkštu sniegu esant nedidelei minusinei temperatūrai, tačiau „nedirba“ kai orai atšąla, o ant ledo toks apavas automobiliui visiškai netinkamas.
„Dar reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad saugiai važiuoti žiemos sąlygomis įmanoma tik tada kai padangų protektoriaus gylis siekia bent keturi milimetrai.
Taip pat nepatariama laukti įstatymais numatytos padangų keitimo datos – žieminės už vasarines padangas geresnes eksploatacines savybes demonstruoja, kai oro temperatūra nukrenta žemiau 7 laipsnių.
Pernelyg anksti nemontuokite tik minkšto gumos mišinio padangų, nes tai gali turėti neigiamų pasekmių.
Šio tipo padangos nėra pritaikytos intensyviam eksploatavimui aukštesnėje temperatūroje, gali greitai perkaisti ir pastebimai komplikuoti galimybes suvaldyti automobilį kritinėse situacijose.
Kai kurie gamintojai nerekomenduoja minkštų padangų naudoti aukštesnėje nei 15 laipsnių temperatūroje.
Jei gamta nusprendžia pajuokauti ir orai netikėtai tiek sušyla jau „peravus“ mašiną žieminiais ratais, patartina rinktis gerokai švelnesnį vairavimo stilių, vengti važiuoti ilgus atstumus dideliais greičiais“, – akcentuoja R. Lipeikis.
Pamiršta tikrinti slėgį
Dar vienas universalus ir labai svarbus dalykas – slėgis padangose. Tik nuolat tikrinant, ar padangos pripūstos tiek, kiek nurodoma techninėse rekomendacijose, automobilis elgsis nepriekaištingai, o kelionės bus maksimaliai saugios.
Tiek per didelis, tiek per mažas slėgis gali turėti didelės įtakos padangų dėvėjimosi tolygumui ir ilgaamžiškumui.
Tikrinti ir sureguliuoti slėgį reikėtų tik tada, kai padangos šaltos – t. y. jų temperatūra artima aplinkos temperatūrai. Labai dažnai žmonės daro klaidą kelionės metu sustodami degalinėse ir reguliuodami slėgi įšilusiose padangose.
„Egzotikos“ vadovas tikina, kad padangų pasaulyje beveik 100 proc. pasitvirtina posakis „šykštus moka du kartus“.
Profesionali konsultacija su srities žinovu padės pasirinkti padangas pagal geriausią kainos ir kokybės santykį individualius poreikius.
