Sekmadienio vakarą ties judria žiedine sankryža trūkus vandentiekio vamzdžiui vairuotojus ištiko šokas – jų akyse atsivėrė didžiulė duobė. Dėl temperatūros pokyčių deformavosi gruntas, todėl neatlaikė po žeme sukloti vamzdžiai.
Net septyni vairuotojai neišvengė avarijų – sutemus jie nepastebėjo apsemtos duobės. Lūžo automobilių ratai, buvo apgadinti buferiai, kėbulai.
Transporto priemonių savininkai apie šiuos eismo įvykius turėtų pranešti savivaldybės bendrovei „Kauno vandenys“, kuri yra apsidraudusi nuo tokių nelaimingų atsitikimų. Viliamasi, kad draudikai atlygins visus nuostolius.
Panašių avarijų dažniausiai įvyksta žiemą – per šalčius ima trūkinėti vamzdžiai.
Pavojai tyko daugelyje vietų
Dabar vandentiekio avarija Šauklių gatvėje jau likviduota, tačiau mieste netrūksta kitų grėsmę keliančių vietų.
„Jau parengta programa svarbiausiems didžiausio skersmens vamzdynams mieste keisti. Iš Europos Sąjungos fondų tikimasi gauti dešimtis milijonų eurų paramos“, – „Laikinajai sostinei“ pranešė Kauno savivaldybės Ryšių su visuomene poskyrio vedėja Aušra Partikienė.
Kaune nusidriekusių vamzdynų ilgis siekia 1,2 tūkst. kilometrų. Didelė jų dalis – pasenę, todėl avarijos neišvengiamos.
„Nuspėti, kur jos gali įvykti, neįmanoma“, – tvirtino A.Partikienė.
Bylinėjasi su draudikais
Dėl patirtos žalos civilinį ieškinį teismui dažniausiai pateikia ne vairuotojai, o draudimo bendrovės, išmokėjusius pinigus kasko draudimą pasirinkusiems transporto priemonių savininkams.
„Užpernai buvo apie 80, o pernai – apie 60 bylų. Dauguma bylų iškelta dėl žalos, atsiradusios 2012 ir 2013 metais“, – pasakojo Kauno savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė.
Kauno savivaldybėje veikia nuolatinė darbo grupė, kuri svarsto klausimus dėl žalos, patirtos nesutvarkytuose Kauno miesto savivaldybės keliuose ir gatvėse, atlyginimo.
Ši darbo grupė nagrinėja gaunamas pretenzijas, vertina faktus ir įrodymus.
Kai pretenzija pripažįstama pagrįsta, nuostoliai atlyginami.
Išmokėjo nemažas sumas
2015 metais įvyko 17 darbo grupės posėdžių, juose išnagrinėti 227 prašymai atlyginti žalą. Iš viso patenkinti 157 prašymai, atmesta 70. Žmonėms išmokėta bendra 80 197 eurų suma.
2016 metais įvyko 12 darbo grupės posėdžių, išnagrinėti 77 prašymai (pretenzijos) atlyginti žalą.
Pritarta 33 prašymams, netenkinti 35, pagal kompetenciją kitoms institucijoms persiųsti 9 prašymai. Atlyginti automobilių savininkams ir valdytojams padarytą žalą išleista 48 502 eurai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2013 metais svarstė daug ginčų sukėlusią bylą, kurioje Kauno savivaldybei ieškinį pateikė draudimo bendrovė, atlyginusi vairuotojui 290 eurų žalą.
Teismas nusprendė draudikams kompensuoti tik pusę šios sumos – vairuotojas esą taip pat turi prisiimti atsakomybę, būti kelyje atidus ir atsargus.
Šmaikštuoliai „pasodino“ gėlių
Tačiau išvengti avarijų dažnai tampa neįmanoma misija. Duobes ypač sunku pastebėti sutemus, prastai apšviestose gatvėse.
Prieš keletą metų į Kauną atvykęs biržietis sumaitojo savo automobilį Pramonės prospekte įriedėjęs į duobę. Vyras tvirtino važiavęs tik 40 kilometrų per valandą greičiu.
Kai kurie kauniečiai patys susitvarko duobes savo kiemuose nesulaukę valdžios dėmesio.
Praėjusiais metais taip pasielgė Šiaurės prospekto 8–16 daugiabučių gyventojai, skyrę šiam tikslui ir asmeninių santaupų.
Nestinga ir šmaikštumo – juokdamiesi iš gilių duobių Aušros gatvėje gyventojai 2013 metais jas „papuošė“ tulpių žiedais, o P.Kalpoko gatvėje ties milžiniškomis duobėmis atsirado užrašas „Gėda!“.