Sutinkame Danutę Amalių pervažoje, Kaune. Trečiadienį nuo 7 ryto nežymėtas policijos automobilis ir būrys žurnalistų joje tykojo, ar nesugaus prasižengėlių.
Septyniose Kauno apskrities traukinių pervažose trečiadienį buvo surengti reidai. Po to, kai pernai šalies pervažose žuvo aštuoni eismo dalyviai, susirūpinta vairuotojų ir pėsčiųjų drausmingumu.
„Ryškiausias įvykis – avarija, kai automobilis atlėkė dideliu greičiu, vertėsi ir rėžėsi į budėtojos būdelę. Vos budėtojos nenunešė. Nunešė būdelės kampą. Gerai, kad darbuotojos gyvos liko – buvo viduje“, – prisiminė Danutė.
Važiuodavo prieš traukinį
Į jos atmintį įsirėžė ir kitas nemalonus incidentas. „Komisaro žmona pravažiavo 50 metrų prieš traukinį. Užtvaras jau buvo nusileidęs, o ji vis tiek važiavo. Kelis kartus ji man taip išsidirbinėjo. Bet paskui mūsų valdžia ją nuramino.
Tas komisaras dabar išleistas į pensiją. Girdėjau, kad vėliau ten ir namuose pas juos vyko konfliktai, vyras pradėjo ją terorizuoti“, – pasakojo budėtoja.
Konfliktas su pareigūno žmona moters darbą sudrumstė prieš 10 ar 15 metų. Tuomet Danutė dar dirbo Palemono pervažoje. „Pavadinau ją „ožka“. Mane ji terorizavo, net palikau darbą Palemono pervažoje ir išėjau dirbti į kitą vietą. Nebenorėjau susidurti su ja. Ji gyveno Palemone, ant kalniuko. Jos vyras greičiausiai Petrašiūnuose dirbo“, – aiškino Danutė.
Portalas lrytas.lt yra rašęs apie buvusį Petrašiūnų nuovados viršininką Gintautą Kvietkauską ir jo konfliktą su žmona Sigita Kvietkauskiene.
2015-ųjų rugsėjį G.Kvietkauskas skriaudė žmoną ir trukdė pareigūnams įeiti į namus, grasino susprogdinti namą.
Pareigūnai beveik pusdienį įkalbinėjo buvusį kolegą nekrėsti kvailysčių ir šis galiausiai pasidavė.
Paklaustas, ar galėjo jo žmona pažeidinėti kelių eismo taisykles pervažoje, jis negalėjo to nei patvirtinti, nei paneigti. „Man ji nesigyrė, kad taip pravažiavo, bet nenustebčiau, kad galėjo taip pasielgti“, – pasakojo G.Kvietkauskas.
Iki konflikto jiedu su žmona gyveno šeimos namuose Palemone, Marių gatvėje.
„Tokių senų įvykių nekomentuosiu, čia nieko nebuvo, tikrai tuo klausimu negaliu padėti. Dabar dirbu, negalėčiau skirti laiko“, – tikino buvusio Petrašiūnų policijos nuovados viršininko žmona S.Kvietkauskienė.
Perklausus, ar tai ji pažeidinėjo taisykles, moteris patikino: „Tikrai, manyčiau, kad ne aš.“
Pėstieji prasižengia dažniau
Bet grįžkime į neseną praeitį, šio trečiadienio rytą.
„Nė vieno pažeidimo“, – po poros valandų prie Amalių pervažos konstatavo Kauno kelių policijos vadas Ramūnas Kemzūra.
Pareigūnai juokavo, kad būrys žurnalistų buvo geresnė prevencija nei nežymėtas policijos automobilis.
Visi automobiliai pervažoje tvarkingai sustodavo, vos užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Kiti, pamatę kameras, stabteldavo ir jam nedegant, nors reguliuojamoje sankryžoje to daryti nereikia.
Pėstieji visi kaip susitarę irgi pervažą kirto tik degant žaliam šviesoforo signalui.
„Per pervažą vaikštau dažnai, vienoje pusėje gyvenu, kitoje yra mano garažas. Jei dega raudonas šviesoforo signalas, neinu. Dėl savo saugumo – svarbesnė gyvybė nei skubėjimas. Kartais viena minutė gali kainuoti labai daug. Taip pat nesinorėtų gauti baudos“, – pasakojo netoliese gyvenantis Enoldas.
Kitas pėstysis paantrino: „Raudona dega labai retai. Jei dega, stoviu ir laukiu, kol pažaliuos. Gyventi tai norisi. O ką žinai, traukinys gali iš kitos pusės atvažiuoti.“
Netoli pervažos gyvenantis pensininkas Aleksas saugo save ir kitus.
„Kitoje pervažos pusėje buvau parduotuvėje. Anūkai išskrenda į Londoną, mėgsta obuolius, tai nupirkau. Kai dega raudona, geriau verta palaukti – judėjimas didelis. Yra ženklai, šviesoforai, reikia žiūrėti, laikytis“, – pasakojo senolis.
Jis ir kitus sudrausmina, perspėja, kad pastatyta kamera, kad eidami per raudoną žmonės bus nubausti. Perspėjimas suveikia ne visiems.
Tą patvirtino ir pervažos budėtoja Danutė. Ji pastebėjo, kad pastaruoju metu pėstieji prasižengia dažniau nei automobilių vairuotojai.
Vos išvengė mirties
„Pėstieji net labiau pažeidžiami nei automobiliai. Jei glavoja, kad 3-4 žingsniai per pervažą – sekundžių reikalas. Tačiau jie lygiai kaip automobiliai turėtų praleisti traukinį (ir laukti žalio šviesoforo signalo)“, – kalbėjo Kauno kelių policijos vadas R.Kemzūra.
Jis džiaugėsi, kad trečiadienį Amalių pervažoje neužfiksuota jokių pažeidimų.
„Ši pervaža įdomi tuo, kad kartais vairuotojai padaro užtvaro pažeidimą. Kai mirksi raudonas šviesoforas, automobiliai turi sustoti. Kai kurie dar bando pravažiuoti, ypač krovininiai. Tada sulaužomos užtvaros, apgadinami automobiliai.
Išskirtinis įvykis pernai Jonavos rajone, pervažoje sugedo motociklas. Vairuotojas nepatraukęs transporto priemonės bandė ją taisyti. Traukinys kliudė motociklą, vairuotojas spėjo pasitraukti“, – pasakojo R.Kemzūra.
Skaudžiausios nelaimės pervažose, anot pareigūno, vyksta rajoniniuose keliuose, kur nėra užtvarų, o stovi STOP ženklas bei veikia infromaciniai šviesoforai.
„Apie priežastis po eismo nelaimės dažniausiai nėra ko paklausti – dalyviai būna žuvę. Dažniausiai vairuotojai neįvertina, kad nespės kirsti pervažos iki ją kirs šilumvežis. Nors aiškiai pasakyta, kad visi privalo praleisti traukinį, jei jį mato“, – aiškino R.Kemzūra.
Pernai šalies pervažose įvyko aštuonios eismo nelaimės. Jų metų žuvo aštuoni žmonės, dar penki buvo sužaloti.
Į šį skaičių neįtraukiami žmonės, kurie siekia nusižudyti.
Kauno apskrityje eismo nelaimių pervažose pavyko išvengti.
