Deja, važiavimo dviračiu ir skirtingų eismo dalyvių sugyvenimo kultūra šalyje auga ne taip sparčiai, kaip dviratininkų skaičius.
Tai neretai lemia ir skaudžias nelaimes. Draudikai sako, kad jų dažnai būtų galima išvengti, jei tiek patys dviratininkai, tiek automobilių vairuotojai ir pėstieji elgtųsi atsakingiau ir supratingiau.
Saugiau važiuoti savais keliais
Anot „Ergo Insurance“ draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus, daug didesnė tikimybė dviratininkams ir automobiliams susidurti kyla tuomet kai šiems tenka dalintis vienu keliu, todėl dviračių vairuotojai visuomet, kai yra galimybė, turėtų važiuoti tik jiems skirtais takais ir eismo juostomis.
„Dviratininkams, kaip ir kitiems eismo dalyviams, galioja kelių eismo taisyklės, o jose numatoma, kad dviračiu derėtų važiuoti dviračių takais arba specialiai pažymėtomis eismo juostomis ir tik, jei tokių nėra – kelkraščiu ar dešiniąja važiuojamosios kelio dalies puse.
Nepaisant to, dviratininkai neretai šį reikalavimą ignoruoja ir važiuoja ten, kur jiems atrodo patogiau. Vis tik tai tikrai nėra saugiausias pasirinkimas, o susidūrimas su kitais eismo dalyviais tokiu atveju tampa daug labiau tikėtinas“, – sako T. Nenartavičius.
Be to, dviračiu visais atvejais draudžiama važiuoti greitkeliais ir automagistralėmis, taip pat – nenulipus nuo dviračio pėsčiųjų perėjomis.
Norint pasukti į kairę ar apsisukti, važiuojamąją kelio dalį kirsti rekomenduojama nulipus nuo dviračio. Be abejo, dviratininkams, kaip ir kitiems eismo dalyviams, privalu paisyti ir visų sutinkamų kelio ženklų.
Svarbu būti gerai matomam
Dažnai automobilių susidūrimai su dviratininkais įvyksta dėl to, kad pirmieji laiku kelyje nepastebi antrųjų. Dažniausiai taip nutinka užmiesčio keliuose važiuojant tamsiu paros metu ar esant prastam matomumui dėl nepalankių oro sąlygų.
„Keliu važiuojantiems dviratininkams saugiau jaustis leidžia specialios šviesą atspindinčios detalės ir žibintai.
Kelių eismo taisyklės numato, kad dviračio gale turi būti pritvirtintas raudonas atšvaitas ar tokios spalvos žibintas, o šonuose ant ratų stipinų – oranžiniai atšvaitai.
Be to, važiuodami keliu dviratininkai privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba dviračio priekyje ir gale įjungti žibintus.
Tamsiu paros metu prie dviračio vairo privalu dėvėti ir šviesą atspindinčią liemenę, ir važiuoti įsijungus žibintus. Tai dviratininkus kelyje daro daug geriau matomus, todėl tikrai nereikėtų į tokius reikalavimus numoti ranka“, – sako T. Nenartavičius.
Be to, dviratininkai apie savo manevrus kelyje kitus eismo dalyvius visuomet turėtų įspėti specialiais gestais – į dešinę ar kairę ištiesta ar per alkūnę sulenkta ranka.
Dviratininkai – labiau pažeidžiami
Anot draudikų atstovo, pavojų dviratininkams dar neretai kelia ir automobilių vairuotojų požiūris į juos. Šie dar ne visuomet dviratininkus laiko visateisiais eismo dalyviais, neretai yra įsitikinę, kad automobilis kelyje visuomet turi pirmenybę, o dviratininkų saugumas yra tik jų pačių rūpestis.
„Vienas dažniausių dviratininkų priekaištų automobilių vairuotojams – pavojingas lenkimas. Reikėtų nepamiršti, kad kelyje lenkdami dviratininkus automobiliai turėtų tai daryti plačiu lankstu – rekomenduojama 1,5 metro atstumu“, – pažymi T. Nenartavičius.
Jo teigimu, keliu važiuojantiems dviratininkams visuomet turėtų būti paliekama pakankamai erdvės, o sukant į šalutinį kelią ar iš jo – įsitikinama, kad greta esantis dviratininkas spės pravažiuoti ir nebus užkliudytas.
„Dviratininkai kelyje yra tikrai labiau pažeidžiami nei automobilių vairuotojai. Kartais dviratininkus parblokšti gali net ir pravažiuojančio automobilio sukeltas vėjo gūsis.
Tą automobilių vairuotojai visuomet turėtų turėti omenyje ir netoliese važiuojant dviratininkui ar jų grupei imtis visų atsargumo priemonių“, – sako T. Nenartavičius.
