Vairuojantis studentas didmiestyje – kaip neprisidaryti sau bėdų?

Prasidedantys nauji mokslo metai didžiuosiuose šalies miestuose suburia tūkstančius studentų. Dauguma jų kaip susisiekimo priemonę renkasi viešąjį transportą, tačiau netrūksta ir tokių, kurie naujame mieste pasiryžta išbandyti  vairavimo įgūdžius.

Ne vienam patirties neturinčiam jaunuoliui vairavimas didmiestyje tampa tikru iššūkiu.<br>newspress.co.uk nuotr.
Ne vienam patirties neturinčiam jaunuoliui vairavimas didmiestyje tampa tikru iššūkiu.<br>newspress.co.uk nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2017-09-01 15:40

Deja, statistika rodo, kad ne vienam vairavimo stažo neturinčiam jaunuoliui tai tampa tikru iššūkiu: dažniausiai avarijas kelyje sukelia jaunuoliai iki 25 metų, o lietinguoju metų laiku tokių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius išauga net 20 proc.

Ką daryti, kad kelionė nuosavu automobiliu studentui iš tiesų taptų naudinga, o ne daug streso ir galbūt net   finansinių nuostolių atnešančiu iššūkiu?

„Vairuotojais siekia tapti vis jaunesni, skaičiuojame, kad net 80 proc. vairavimo mokyklos mokinių būna 17–21 metų. Jie pasižymi dideliu entuziazmu ir noru kuo greičiau savarankiškai valdyti transporto priemonę.

Toks ryžtas tik sveikintinas, kadangi palengvina mokymąsi, tačiau taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad norint kelyje judėti laisvai ir saugiai valstybės nustatytų privalomų 30 vairavimo pamokų gali nepakakti“, – komentavo vairavimo mokyklos savininkas ir vairuotojų mokytojas Dainoras Grigalius.

Savo srities profesionalai įvardino pagrindines situacijas, kuriose jauniems vairuotojams dažniausiai kyla sunkumų, ir dalinosi patarimais, kaip jų išvengti.

Naudingos pagalbinės priemonės

Pagrindinis sunkumas jauniems vairuotojams – tinkamai įvertinti savo bei aplinkinių vairavimo įgūdžius. Vieni vairuotojai perdėtai savimi pasitiki, o kiti nedrįsta važiuoti šalia nepasisodinę ilgą vairavimo stažą turinčio vairuotojo.

Tam, kad visi kelyje jaustųsi saugiau ir žinotų, ko galima tikėtis iš kitų vairuotojų, neturintiems dviejų metų vairavimo stažo Lietuvoje yra privaloma ant automobilio galinės dalies kairėje pusėje turėti baltą kvadrato formos skiriamąjį ženklą su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje.

D. Grigalius pataria paisyti šios taisyklės ne vien dėl to, kad neturint ženklo gresia bauda:

„Tai perspėjimas aplinkiniams eismo dalyviams, kad vairuotojas neturi reikiamų įgūdžių ir nestandartinėse situacijose gali pasielgti neadekvačiai: vietoje pagreitinimo stabdyti, netikėtai pasukti į kitą juostą.

Tiesa, pastebime, kad patyrę vairuotojai labai greitai pamiršta, kad patys neseniai buvo jų vietoje ir jaunimo atžvilgiu taip pat elgiasi netinkamai – nesilaiko saugaus atstumo, signalizuoja už per lėtai atliekamus manevrus, taip sukeldami psichologinį spaudimą.“

Tai reiškia, kad atsitikus nelaimei, nebūtinai dėl eismo įvykio bus kaltas nepatyręs vairuotojas. Tokiu atveju svarbiausia nepasimesti. Idealu, jeigu vairuotojas turi registratorių.

„Jaunam vairuotojui jau pats vairavimas neretai yra stresas, o jeigu įvyksta avarija, kurios kaltininkas nėra aiškus – nepatyręs žmogus visai išsigąsta, pasimeta ir prisiima atsakomybę už kito vairuotojo kaltę.

Tokioms situacijoms spręsti studentams be galo svarbūs tampa vaizdo registratoriai – jie padeda išsiaiškinti tiesą ir neretai padeda pasimokyti iš savo ar svetimų klaidų“, – teigė „Acme Europe“ produktų vadybininkas Laimonas Radzevičius.

Nesupranta eismo kultūros

Kaip dar vieną didelį iššūkį jauniesiems vairuotojams D. Grigalius įvardino skirtingą miestų kelių eismo kultūrą ir pasikeitusią aplinką. Atvykus iš mažesnio miestelio, skirtumas akivaizdus – eismas intensyvesnis, daugiau žiedinių sankryžų, be to – sunkiai kontroliuojamas ir didelis pėsčiųjų srautas.

„Nežinodami tikslaus maršruto, vairuotojai rikiuojasi per vėlai, blaškosi tarp eismo juostų, be to, dažnai važiuoja lėčiau nei visas srautas – eismas dideliame mieste vyksta dar ir pagal savas vietines taisykles, todėl net ir tvarkingai vairuojantis, taisyklių besilaikantis žmogus gali jaustis nesaugiai“, – sakė vairavimo mokytojas.

Pirmiausia jaunam vairuotojui rekomenduojama prieš vykstant į nepažįstamą miestą gerai išstudijuoti jo žemėlapį, planuojamus važiuoti maršrutus arba įsigyti dėmesio neblaškančias navigacijos priemones.

Taip pat svarbu iš anksto pasidomėti saugiomis automobiliui palikti stovėjimo vietomis ir atkreipti dėmesį, ar stovėjimo aikštelės yra filmuojamos, kadangi dalis eismo įvykių užfiksuojami automobilio savininkams net nebūnant transporto priemonėse.

Skaičiuojama, kad 2016 metais Lietuvoje naudotą automobilį įsigyti buvo galima už vidutiniškai 3,8 tūkst. eurų, o naujo kaina siekė net 21 tūkst. eurų. Tad nesaugoma vieša aikštelė ar daugiabučio kiemas gali reikšti ir labai skaudžius finansinius praradimus.

Pasak L. Radzevičiaus, čia taip pat gali padėti naujausios technologijos, pavyzdžiui, registratorius „Mio MiVue C320“, kuris ne tik fiksuoja keliones, bet ir turi integruotas navigacijos, išjungto automobilio filmavimo funkcijas.

Dar keli patarimai kelionę į didmiestį jau planuojantiems vairuotojams – iš anksto pasiruošti galimam psichologiniam kitų eismo dalyvių spaudimui, dar kartą perskaityti Kelių eismo taisyklių knygelę, o pirmuosius kartus važiuoti ne piko metu.

Kai eismas netoks intensyvus – galima kur kas geriau įsidėmėti maršrute esančius kelio ženklus, iš anksto suplanuoti reikiamus posūkius. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.