Europos transporto saugumo tarybos projektų vadovė Dovilė Adminaitė sakė, kad pasiūlymas dar tik ruošiamas ir kol kas neaišku, kaip atrodys galutinė jo versija.
Pagalba laikantis greičio
D. Adminaitė atkreipė dėmesį į greičio viršijimo problemą.
Anot jos, miestų teritorijose, kuriose yra daug lengvai pažeidžiamų eismo dalyvių, tačiau nėra galimybės sukurti atskiros infrastruktūros maksimalus greitis vis dažniau ribojamas iki 30 km/val.
„Tokiu atveju pėstieji ir dviratininkai gali dalyvauti kartu su automobiliais, tačiau eismo įvykio atveju pasekmės yra ne tokios skaudžios“, – pastebėjo tarybos atstovė.
Ji patvirtino, kad Europos Komisijos ruošiamoje iniciatyvoje numatyta, kad visuose naujuose automobiliuose gali būti įdiegta išmanioji greičio asistavimo sistema.
Jos veikimo principas paprastas – automobilio greitis automatiškai mažinamas iki maksimalaus leistino.
„Vairuotojai vis dar galėtų viršyti greitį, tačiau spaudžiant akceleratoriaus pedalą atsirastų pasipriešinimas ir tai daryti taptų vis sunkiau“, – aiškino D. Adminaitė.
Projektų vadovė pažymėjo, kad tai būtų pagalba vairuotojams neviršyti leistino greičio.
Vienu iš informacijos šaltinių tokiai įrangai būtų kelio ženklai, todėl anot specialistės, jie turėtų būti įrengti tiksliai tose vietose, kuriose privalo galioti.
Daugumoje naujų modelių greičio ribojimo funkcija siūloma kartu su pastovaus jo palaikymo sistema. Tačiau ji veikia tik vairuotojui aktyvavus įrangą ir pasirinkus greičio ribą.
Jungtys visose mašinose
D. Adminaitė taip pat patvirtino, kad greičiausiai bus teikiamas pasiūlymas nustatyti gamintojams reikalavimą visose naujuose automobiliuose montuoti specialią jungtį, kuri leistų lengvai prijungti alkoblokus.
„Taip pat svarstoma idėja, kad alkoblokai būtų automatiškai instaliuojami visose komercinėse transporto priemonėse – sunkvežimiuose, autobusuose ir kt.“ – kalbėjo ji.
Saugaus eismo projektų vadovė pažymėjo, kad kai kurios Europos Sąjungos šalys jau imasi konkrečių veiksmų. Pavyzdžiui, Prancūzijoje alkoblokai tapo privalomi visuose mokykliniuose autobusuose.
„Alkoblokų diegimo programos vykdomos ir kitose šalyse, tai itin plačiai taikoma Skandinavijos šalyse – Suomijoje ir Švedijoje.
Žmonės, kurie buvo nubausti už vairavimą išgėrus, privalo dalyvauti mokymuose ir savo automobiliuose instaliuoti alkoblokus“, – komentavo projektų vadovė.
Ji pastebėjo, kad Europos Komisijos dokumentacijos ruošimas gali užtrukti keletą metų, tačiau šie pasiūlymai kitoms ES institucijoms bus pateikti jau kovo mėnesį.
