Šįmet sausį Lietuvoje įsigaliojo įstatymų pataisos, numatančios, kad vairuotojams, kuriems nustatomas daugiau nei 1,5 promilės girtumas, gresia baudžiamoji atsakomybė: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Taip pat gali būti konfiskuotas automobilis.
Pradėjus taikyti baudžiamąją atsakomybę teismai ne visuomet nurodydavo konfiskuoti pažeidėjo automobilį, motyvuodami teisingumo ir proporcingumo principais. Teisėjai teigdavo, kad nėra susiformavusios teismų praktikos.
Vilnietis Sigitas G. buvo vienas pirmųjų vairuotojų, kurie neblaivūs sustabdyti iškart po įstatymo įsigaliojimo – Naujųjų metų naktį. Apie 4 val. ryto sostinės pakraštyje važiavusiam vyrui buvo nustatytas 2,02 promilės girtumas.
Už vairavimą esant neblaiviam sausio 16-ąją Vilniaus miesto apylinkės teismas vairuotojui skyrė 30 parų areštą.
Subendrinus su nuosprendžiu už kitus nusikaltimus, kai bausmės vykdymas buvo atidėtas, vyrui skirta galutinė 1 metų ir 20 parų laisvės atėmimo bausmė.
Teismas taip pat jam uždraudė trejus metus vairuoti. Automobilis, kurį vairavo vairuotojas, nebuvo konfiskuotas. Mašina priklauso įmonei, kuriai vadovauja nuteistasis.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas gegužę bausmę pakeitė – laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir paskirta įvairių įpareigojimų.
Teismas taip pat konfiskavo Sigito G. vadovaujamai įmonei priklausantį „Volkswagen Passat“. Galioti šį nuosprendį paliko ir Aukščiausiasis teismas. (BNS, LR)
