Lietuvos automobilių kelių direkcijos planus jis sužinojo po to, kai kreipėsi į Vyriausybę norėdamas sužinoti, kada bus atliekamas kelio ruožo Deltuva – Bukonys remontas.
Kelių direkcijos atstovai informavo, kad Lietuvoje yra 425 prastos būklės valstybinės reikšmės krašto kelių ruožai.
O kelio Kėdainiai – Šėta – Ukmergė ruožas nuo 24,5 iki 40,1 kilometro, kur įvyko nelaimė, pagal rekonstrukcijos svarbą patenka į 75 sąrašo poziciją.
Rekonstrukcijos planas parengtas, o jį įgyvendinti planuojama 2020 metais. Tačiau tik tuo atveju, jei nemažės Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPP) finansavimas.
Abejoja vertinimo tikslumu
Kalbėdamas apie kelio ruožą Deltuva – Bukonys parlamentaras abejojo, ar LAKD vertinimas, pagal kurį nustatomi avaringų atkarpų rekonstrukcijos prioritetai, yra tikslus ir objektyvus.
„Kai įvyksta tokie skaudūs įvykiai, manau, ir visuomenė tikisi, kad bus reaguojama greičiau.
Reikia pripažinti, kad ta avarija nemaža dalimi susijusi su prasta kelio būkle. Manau, kad LAKD turėtų koreguoti savo prioritetų eiles“, – komentavo J.Razma.
Seimo nario įsitikinimu, jei po kelių rekonstrukcijos prioritetų eilės sudarymo nutinka rezonansiniai įvykiai, jie neturėtų būti laikomi formaliais.
„Reikia įvertinti, kad galbūt eismas tapo intensyvesnis, o kelio būklė – dar pablogėjo. Manau, kad dėl tokių faktorių ta prioritetų eilė turėtų būti koreguojama“, – įsitikinęs parlamentaras.
Keliams lieka vis mažiau pinigų
J.Razmos manymu, įvykus tokiai avarijai, nereikėtų darbų atidėlioti dvejus metus. Visgi jis pripažino, kad tai susiję ir su tuo, kokio dydžio lėšas valdys kelininkai.
„Svarbiausia – rasti daugiau lėšų. Jei tai nepavyktų svarstant šių metų biudžetą, turėkime vilčių, kad kitais metais seksis geriau“, – akcentavo pašnekovas.
Jis vylėsi, kad pavyks atstatyti didesnį iš surenkamų akcizų kelininkams skiriamų lėšų procentą.
J.Razma prisiminė, kad netgi krizės laikotarpiu ši proporcija nebuvo mažesnė nei 55 proc.
Parlamentaro vertinimu, KPP finansavimas šiais metais bus bent jau 30 mln. eurų mažesnis, tačiau kelininkų praradimai gali būti ir didesni. Jie gali siekti iki 80 mln. eurų.
Finansavimas kelia nerimą
2018 metais iš akcizų surinktų lėšų KPP skiriamas procentas buvo sumažintas iki 48 proc.
„Vyriausybė iš pradžių norėjo apskritai atsisakyti iki tol taikytų tos programos finansavimo principų.
Manau, tokiu atveju fondas būtų dar labiau sumažėjęs – kelininkams tektų tenkintis likučiais“, – komentavo parlamentaras.
Jis pastebėjo, kad nors kol kas skaičiuojamas didesnis KPP finansavimas, tokie skaičiai yra tik teoriniai.
Anot J.Razmos, šiuo atveju reikia turėti omenyje, kad mažėja Europos Sąjungos finansavimas, be to mažesnis bus nuo praėjusių metų persikėlęs likutis.
Įvardino galimą sprendimą
Jo teigimu, daugiau pinigų keliams būtų galima rasti, jei „Lietuvos geležinkeliams“ skiriamos subsidijos būtų tokios pat, kaip ankstesniais metais. Tačiau tvarka pasikeitė – lėšų bus skiriama tiek, kiek paskaičiuos už keleivių vežimą.
„Preliminariu vertinimu, ši suma sieks daugiau nei 30 mln. eurų. Anksčiau tie nuostoliai buvo padengiami naudojantis kitais šaltiniais, o iš biudžeto skiriama gerokai mažiau“, – kalbėjo Seimo narys.
Minėta pinigų sumą, t. y. maždaug 30 mln. eurų, būtų galima perkelti į KPP, kurios poreikiai yra didžiuliai.
„Yra ambicinga „Zebro“ programa, pagal kurią per artimiausius trejus metus ketinama išasfaltuoti 1 tūkst. kilometrų žvyrkelių. Sumažėjus finansavimui sunku bus įgyvendinti ne tik šį, bet ir kitus planus.
O visi matome, kiek dar liko avaringų kelio ruožų“, – kalbėjo parlamentaras.
Kelius tikrina automatizuotai
LAKD paaiškino, kad valstybinės reikšmės kelius su asfalto danga tikrina Kelių ir transporto tyrimo institutas. Tam šios įstaigos specialistai naudoja automatizuotą kelių tyrimo laboratoriją.
Kaip sakė kelių direkcijos tarptautinių ryšių ir komunikacijos specialistas Laurynas Slapšys, ši įranga pagal tarptautinius kriterijus išmatuoja kelio ruožų dangos nelygumą, provėžų gylį, skersinio profilio parametrus, dangos šiurkštumą ir užfiksuoja dangos defektus.
Anot pašnekovo, krašto kelių tyrimo periodiškumas – treji metai.
„Kelio dangų kokybės duomenys kaupiami informacinėje sistemoje.
Įvertinus duomenis apie kelio kategoriją ir eismo intensyvumą su programine įranga nustatomas rekonstravimo ar remonto poreikis ir prioritetai“, – aiškino L. Slapšys.
Jis pažymėjo, kad kelių direkcija taiko ir papildomus kriterijus – tikrinami kelio skersinių profilių bei esamos kelio būklės parametrai, saugaus eismo bei aplinkosaugos priemonių poreikis, ruože esančių statinių būklė ir kt.
Dėmesys – visam kelių tinklui
L. Slapšys patvirtino, kad krašto kelių rekonstravimo poreikis yra labai didelis – numatyti net 425 ruožai, kurių bendras ilgis siekia 950 kilometrų.
Anot jo, kiekvienais metais planuojama rekonstruoti apie 50 kilometrų krašto kelių.
Kelių direkcijos specialistas paaiškino, kad kelias Kėdainiai – Šėta – Ukmergė yra tvarkomas etapais.
Anot pašnekovo, eismo įvykis gali įvykti ir rekonstruotame, ir nerekonstruotame kelyje, o kelių direkcija siekia nuosekliai vykdyti darbus ir užtikrinti patogų susisiekimą ir saugų eismą visuose valstybinės reikšmės keliuose.
L. Slapšys sakė, kad rekonstrukcijos prioritetų eilė šiais metais gali būti koreguojama.
„Kelių ir transporto tyrimo institutas 2018 metais atliks kelių patikrinimą ir pagal gautus duomenis įvertins krašto kelių būklę.
Atsižvelgiant į tai, kad keliai nusidėvi netolygiai, tikėtina, kad dabartinis rekonstruotinų krašto kelių sąrašas keisis“, – komentavo specialistas.
LAKD taip pat paneigė J. Razmos nuogąstavimus dėl to, kad 2018 metais mažės KPP biudžetas. Direkcijos atstovų teigimu, jis bus maždaug toks pats kaip ir praėjusiais metais.
