Šiose vietose vairuotojas privalo būti dvigubai akylesnis nei įprastai.
Geležinkelio pervažos
Geležinkelio pervaža – dar viena padidintos rizikos vieta. Čia įvykusių eismo įvykių pasekmės būna labai rimtos, todėl reikia imtis visų įmanomų atsargumo priemonių.
Negalima staigiai stabdyti, nes tai gali suklaidinti iš paskos važiuojantį vairuotoją, kuris, nespėjęs sustabdyti ir atsitrenkęs, gali išstumti bet kurį eismo dalyvį ant bėgių.
Atėjus eilei važiuoti per pervažą, priartėjęs prie bėgių vairuotojas turi apsidairyti į kairę ir į dešinę, kad įsitikintų, jog neatvažiuoja traukinys.
Jei už pervažos yra transporto spūstis, jis turi įvertinti, ar įveiks visą pervažą, nes sustoti ant bėgių – negalima.
„Eismo įvykiai geležinkelio pervažose būna labai skaudūs, nes dėl didelio traukinio greičio ir masės padaroma milžiniška žala.
Svarbu žvalgytis ir paisyti kelio ženklų, ženklinimo bei šviesoforo signalų. Net ir degant leidžiamam šviesoforo signalui, būtina žvalgytis ir visiškai įsitikinti, jog neartėja traukinys.
Taip pat nepamirškite, kad besileidžianti saulė gali akinti ir dėl to galite nepamatyti raudonos spalvos šviesoforo signalo“, – sako S. Šuminas.
Kartais transporto priemonės pervažoje užgęsta – tai gali turėti rimtų pasekmių.
Kai geležinkelio pervaža įrengta įkalnėje, tikimybė, jog automobilis užges, padidėja, todėl stenkitės kiek įmanoma labiau sumažinti šią riziką.
Gyvenamoji zona
Ekspertų teigimu, pagrindinė taisyklė gyvenamoje zonoje – tinkamo greičio pasirinkimas, o tiksliau, jo sumažinimas tiek, kad spėtumėte pastebėti visus galimus netikėtumus.
Saugiausia važiuoti einančio žmogaus greičiu, nes toks greitis užtikrina pėsčiųjų saugumą.
„Gyvenamoje zonoje reikia būti itin dėmesingam bei pasirinkti saugų greitį, kad iškilus bet kokiam pavojui galėtumėte staigiai sustoti.
Tokiose vietose įprastai yra įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, o dėl stovinčių transporto priemonių matomumas tampa labai ribotas.
Būtent dėl to kyla didelė rizika, jog bet kurią akimirką aplinkybės gali pasikeisti ir jums teks staigiai stabdyti“, – sako „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.
Važiuojant einančio žmogaus greičiu, pėstiesiems taip pat suteikiama daugiau laiko pastebėti pasikeitusią situaciją bei priimti reikiamus sprendimus, kad nebūtų sutrikdomas įprastas transporto eismas.
„Judėjimas gyvenamoje zonoje reikalauja iš vairuotojo ne tik išskirtinio atidumo, bet ir sveikos nuovokos.
Labai svarbu laikytis greičio ribojimų, kad būtų pakankamai laiko sureaguoti į staiga atsiradusią kliūtį ir sustabdyti automobilį.
Jei vairuotojas per greitai važiuoja, pėstieji, nesuprasdami, ar juos mato ir ar ketinama pristabdyti, gali pasielgti neprognozuojamai. Pavyzdžiui, staiga pakeisti judėjimo kryptį“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė.
Kiekvieną antradienį „Regitros“ „Youtube“ bei „Facebook“ paskyrose pasirodo po vieną vaizdo klipą apie pageidaujamą vairuotojų elgesį prie vairo.
Tai tarsi nuotolinės vairavimo pamokos ne tik pradedantiesiems, tačiau ir ilgą vairavimo patirtį turintiems vairuotojams.
