„Komisijos posėdyje buvo nutarta siūlyti administracijos direktoriui skelbti ekstremaliąją situaciją“, – BNS sakė Šilutės rajono savivaldybės vyriausiasis specialistas civilinei saugai Arvydas Gorodeckas.
Ji bus skelbiama šešiose seniūnijose, kur apsemta apie 30 tūkst. hektarų teritorija. Joje yra 25 sodybos. Dvi iš jų negyvenamos, likusiose gyvena 47 žmonės.
„Kritinės situacijos nėra, tik susisiekimas su jais yra ribotas, jie apsemti kai kur 30 centimetrų, kai kur – 50, išbristi nelabai kas galėtų“, – sakė A. Gorodeckas.
Pasak savivaldybės atstovo, kol kas pavojus gyventojams nebuvo iškilęs: jie turi ir maisto, ir medikamentų, pagalbos nei į savivaldybę, nei į seniūniją nesikreipė.
Šilutiškiai prognozuoja, kad potvynis nebus labai grėsmingas, nes ledas Kuršių mariose nėra labai storas, todėl lengviau priims atitekantį vandenį.
„Ledo storiai mariose buvo nedideli. Jie dabar sueižėję, sulūžinėję, marios atsidaro, priima ledus ir vanduo ištekės. Aišku, ne taip greitai, kaip jis atiteka pas mus. Išteka jis labai lėtai“, – kalbėjo civilinės saugos specialistas.
Automobilių kelių direkcijos duomenimis, vandens lygis kelyje Šilutė–Rusnė pirmadienio rytą pakilo iki 95 centimetrų.
Vandens lygiui viršijus 80 centimetrų, nutraukiamas transporto priemonių kėlimas. Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė BNS sekmadienį sakė, kad gyventojai apsemtą ruožą įveikia pėsčiomis, eidami per statomą estakadą.
Kaip BNS pirmadienį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Laura Valauskienė, gyventojus iš aplietų teritorijų kelia ugniagesiai, jiems pagalbą pasirengusi teikti ir kariuomenė bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
„Mūsų pajėgos žmones perkelinėja, šiandien ryte irgi buvo keletas žmonių perkelta“, – sakė ji.
Šilutės ugniagesiai turi visureigį–ratinę amfibiją žmonių gelbėjimui: ji vienu metu gali transformuoti apie 30 stovinčių arba 10 gulinčių neštuvuose žmonių. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba taip pat turi didelio pravažumo cisterną, galinčią įveikti daugiau kaip metro gylio vandenį.
Pagėgių, taip pat kenčiančių nuo potvynių, ugniagesiai taip pat turi didelio pravažumo transporto priemones, skirtas gelbėjimo darbams, bei katerį, galintį judėti ledu, sniegu bei vandeniu.
Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi vykdyti skubius apsauginių pylimų atstatymo darbus panaudojant ekskavatorių, buldozerį ir savivartį. Esant reikalui, į pagalbą taip pat gali būti pasitelkiami kariuomenės ir pasieniečių sraigtasparniai.
