Specialistai perspėja, kad vartojant vaistus geriau iš viso nevairuoti. Juolab kad tai dažniausiai reiškia, jog vairuotojas serga ir jo būklė apskritai nėra tokia, kad galėtų valdyti automobilį.
„Iš esmės visi vaistai keičia tam tikras žmogaus fiziologines funkcijas – jas koreguoja esant ligai arba siekiant kokio nors prevencinio poveikio. Tad nesvarbu, kokius vaistus vartoji, dėl vairavimo turi būti atsargus. Ypač turint galvoje, kad vaistus vartoja sergantis žmogus, tad jis apskritai neturėtų vairuoti“, – pastebėjo farmacijos mokslų daktaras Valdas Jakštas.
Vairuoti susirgus ar pavargus, jei tai kelia pavojų eismo saugumui, draudžia Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, tačiau šių reikalavimų paiso retas Lietuvos vairuotojas.
Berlyne vietoj darbo – greitoji
Prie vairo sėda karščiuojantys, sloguojantys ar alergijos varginami vairuotojai. Jei sloga, kaip sako medikai, išties nėra liga, o tik nemaloni būsena, tai alergija, nuo jos vartojantiems vaistus, yra rimta priežastis nesėsti prie vairo.
„Dalis vaistų nuo alergijos gali slopinti, dėl to lėtėja reakcija. Tie vaistai veikia tam tikrus žmogaus receptorius, drauge – ir nervų sistemą. Jei vartojant kai kuriuos vaistus lėtinėms ligoms gydyti yra mažesnė grėsmė nervų sistemai ir gebėjimui vairuoti, tai vaistai nuo alergijos yra rizikos faktorius vairuotojui“, – tvirtino V.Jakštas.
Neatsakingai žmonės vertina ir nuovargį. Nors įstatymas draudžia vairuoti pavargusiam, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, daugelis į tai žiūri pro pirštus.
Štai viena istorija: 30-mečiam vyrui darbo reikalais teko staigiai išvykti į Berlyną. Dėl didelio darbo krūvio jis jau buvo neišsimiegojęs, o laukė ilga kelionė.
Iki Berlyno vyras išgėrė tris skardines energinio gėrimo, nes teko važiuoti per naktį. Tačiau Vokietijoje, vietoj to, kad kibtų į darbus, jam teko kreiptis į medikus, nes pradėjo mušti prakaitas ir šlubuoti širdis.
Negana to, kad vyras neturėjo teisės vairuoti, nes buvo pervargęs, jis dar ir prisidarė bėdų dėl sveikatos, vartodamas energinius gėrimus.
Ar visada būtina sėsti prie vairo?
Vieni populiariausių vaistų, kuriuos vartoja lietuviai – nesteroidiniai vaistai. Jie malšina skausmą, mažiną temperatūrą ir uždegimą.
Šiuos vaistus dažnas nemąstydamas geria, kad ir nuo galvos skausmo. Nors tokie vaistai neturėtų sukelti šalutinio poveikio, jis vis dėlto gali būti.
Dar didesnė bėda, anot V.Jakšto, kad šiuos vaistus vartojantys žmonės nepamąsto, jog vien jų savijauta neleidžia vairuoti.
„Juk tuos vaistus geriame, kai pakyla temperatūra, ką nors skauda ar dėl uždegimo. Visi šie fiziologiniai pokyčiai jau veikia mūsų reakciją ir galimybę vairuoti, mat slopina pačios ligos. Mano nuomone, lėtinis skausmas apskritai turėtų būti išskirtas, nes tai yra pavojinga būklė. Net paprasčiausias peršalimas turi įtakos gebėjimui valdyti automobilį“, – teigė mokslininkas.
Kai kurie širdies lašai sudėtyje turi etanolio, nors vartojant šiuos vaistus pagal instrukciją, neturėtų kilti grėsmė, kad vairuotojo kraujyje bus per didelė alkoholio koncentracija. Tačiau augaliniai preparatai paprastai turi raminantį poveikį centrinei nervų sistemai. Be to, anot farmacininko, reikėtų pamąstyti ir apie tai, kodėl žmogus vartoja šiuos lašus. Jei jis jaučia diskomfortą širdies srityje, ar jis išties gali vairuoti?
Farmacijos mokslų daktaras pataria vartojant bet kokius vaistus nesėsti prie vairo. Nesvarbu, kad tie vaistai atrodo nekalti.
„Vairavimas nėra gyvybiškai būtinas dalykas, – įsitikinęs V.Jakštas. – Jei negaluojantis žmogus vairuoja, kad nuvyktų geriau praleisti laisvalaikio, reikėtų susimąstyti, ar išties tai taip svarbu? Jei sirgdamas vairuoja visuomeninio transporto vairuotojas, ar jis pamąsto, kokia atsakomybė jam tenka? Vairuotojai apskritai per retai apie tai susimąsto ir neįvertina savo būklės reikšmės gebėjimui vairuoti.“
Būtina skaityti vartojimo instrukciją
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistas Valdas Liukaitis įvertino kai kurių vaistų poveikį gebėjimui vairuoti.
Anot jo, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į vaistus, kurie veikia centrinę nervų sistemą (CNS). Tai – benzodiazepinai, kurie skirti nerimo, nemigos, epilepsijos priepuolių gydymui; vaistai, skirti epilepsijai gydyti; narkotiniai analgetikai (pvz., morfinas); neuroleptikai – vaistai nuo psichozių; antidepresantai – vaistai nuo depresijos; pirmos kartos H1 receptorių blokatoriai – antihistamininiai vaistai (vaistai nuo alergijos).
Šalutinis poveikis, kuris turi įtakos vairavimui ir mechanizmų valdymui, nurodytas tokių vaistų pakuotės lapelio 2 skyriaus poskyryje „Vairavimas ir mechanizmų valdymas“.
Pavyzdžiui, ten rašoma: „Šis vaistas gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus veikia stipriai. Šis vaistas gali sukelti svaigulį, silpnumą, mieguistumą ar užmaršumą dienos metu, ilginti reakcijos laiką arba gali paveikti dėmesio koncentraciją, gebėjimą susikaupti. Tai gali sutrikdyti Jūsų gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus.“
Be to, anot specialisto, reikia atkreipti dėmesį, kad kai kurie vaistai, skiriami pacientui nuraminti, nuskausminti chirurginių procedūrų metu. Pavartojus tokių vaistų iš dienos stacionaro išvykę pacientai vairuoti negali.
Vaistų, kurie daro poveikį CNS ir sukelia svaigulį, mieguistumą, pasekmės bus panašios kaip ir apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų.
Pastebėti nėra paprasta
Lietuvos kelių policijos tarnyba teigia, kad neturi duomenų apie dėl vaistų vartojimo baustus vairuotojus.
Anot farmacijos mokslų daktaro V.Jakšto, dažnai sunku pasakyti, kad žmogus vairuoja išgėręs vaistų, kuriuos vartodamas vairuoti neturi teisės – tam reikia papildomų tyrimų.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
