Tačiau vienos tyrimo autorių VDU docentės Lauros Šeibokaitės įsitikinimu, dar reikia laiko, kad Lietuvos vairuotojų įpročiai kelyje pasikeistų, mat pati visuomenė pernelyg toleruoja Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD)duomenimis, 2018 m. didžiausią visų įskaitinių eismo įvykių dalį sudarė susidūrimai (34,19 proc.) ir užvažiavimai ant pėsčiojo (28,09 proc.).
Anot LAKD tyrimo, pernai 71,25proc. įvykusių įskaitinių eismo įvykių kaltininkai buvo automobilių vairuotojai.
Jie dažnai viršija leistiną greitį, nesaugiai lenkia, netinkamai įvertina eismo sąlygas ir susidariusias situacijas keliuose, nesilaiko kelių eismo taisyklių, stokoja eismo kultūros – nepagarbiai elgiasi su kitais eismo dalyviais.
Neigiamos įtakos eismo saugumui turi vairavimas išgėrus, apsvaigus ar pavargus.
„Psichologai ir daugelis vairavimo specialistų rizikingą vairavimą apibrėžia kaip tokį, kuris didina tikimybę patekti į eismo įvykį.
Visa, ką žmogus daro ne pagal taisykles“, – teigė L.Šeibokaitė.
O čia specialistai išskiria dvi vairuotojų kategorijas. Vieni jų eismo taisykles laužo tyčia.
Tokie vairuotojai žino KET, bet vis dėlto patys sprendžia, kaip elgtis kelyje.
Tai ypač galioja greičio viršytojams, nes jie įsitikinę, kad geriau žino, koks greitis leistinas nei eismo specialistai.
Kita kategorija pažeidėjų taip elgiasi netyčia.
Geriausias to pavyzdys – situacijos, kai įprastame kelyje pakeitus ženklus ar kelio ženklinimą, vairuotojai tai pastebi ne iškart, o tik po kurio laiko.
Netyčiniai pažeidėjai irgi gali sukelti avarinių situacijų, bet vis dėlto pavojingiausi tie, kurie sąmoningai laužo KET.
Automobilis ne visada susitvarko
Užkietėję greičio viršytojai – viena pavojingiausių pažeidėjų grupių.
Tyrimai rodo, kad kiekvienas viršytas kilometras proporcingai didina tikimybę pakliūti į eismo įvykį.
Važiuodamas 130 km per valandą greičiu, vairuotojas apdoroja tik informaciją, kurią mato per priekinį automobilio stiklą.
Bet daugelis vis tiek pernelyg pasitiki savo vairavimo įgūdžiais.
Nuo ko priklauso, kad vairuotojai linkę viršyti leistiną greitį ar apskritai nemąsto apie saugų greitį kelyje? Anot psichologų, tai lemia keli veiksniai.
„Pirmiausia tai – malonumas greitai važiuoti. Juolab kad šiuolaikiniai automobiliai leidžia tai daryti.
Su kolegomis svarstėme, kad 130 km per valandą greičiu važiuojantys „Žiguliai“, matyt, subyrėtų.
O naujuose automobiliuose toks greitis beveik nejuntamas, tad pats automobilis sukuria saugumo iliuziją“, – pastebėjo VDU docentė L.Šeibokaitė.
Tyrimai rodo, kad kuo saugesnis automobilis atrodo, tuo vairuotojas labiau sau leidžia pažeisti KET.
Jis tiki, kad automobilio techninės galimybės susidoros. Bet statistika byloja, kad viršijus greitį, automobilis nebėra pajėgus išspręsti problemų.
Kitas veiksnys, lemiantis norą važiuoti greičiau nei leistina, – vairavimo kultūra šalyje.
„Pati visuomenė toleruoja greitesnį važiavimą.
Vairuotojai mokosi vieni iš kitų, ypač – pradedantieji vairuotojai.
O mūsų visuomenėje apstu greitesnį vairavimą pateisinančios retorikos“, – pastebėjo L.Šeibokaitė.
Saugiau vairuoja brandesni
Mokslininkai mažai tyrinėjo, kiek įtakos vairuotojų norui laužyti taisykles turi temperamentas.
Bet tyrimais nustatyta, kad per 90 proc. nelaimių kelyje nutinka dėl žmogaus klaidos.
„Itin daug pažeidimų galime paaiškinti įvairiausiais psichologiniais veiksniais. Pavyzdžiui, tam tikrais asmenybės bruožais“, – aiškino VDU docentė.
Vienas tokių bruožų – agresyvumas. Tikėtina, kad agresyvus žmogus ir prie vairo elgsis agresyviai, o tai provokuos tikimybę patekti į avariją.
Psichologai išskiria ir tokią žmogaus savybę, kaip aštrių arba naujų įspūdžių siekis.
„Prie vairo gera vieta tai savybei pasireikšti, – pastebėjo L.Šeibokaitė. – Ekstremalias patirtis mėgstantys žmonės, dažnai rizikuoja ir vairuodami. Pavyzdžiui, viršydami greitį.“
Impulsyvūs žmonės irgi mėgsta paspausti greičiau.
„Kai žmogus sunkiai susidoroja su pirmu impulsu, kuris jam kyla, supykęs jis spaudžia greičio pedalą“, – sakė psichologė.
Gebėjimas tvarkytis su savo emocijomis – svarbus veiksnys, nuo kurio priklauso vairavimo įpročiai.
Tie žmonės, kurie neatpažįsta savo emocijų, nesusivokia, ką jaučia tam tikroje situacijoje, neturi didelio arsenalo, kaip išreikšti emociją, taip pat yra linkę pažeisti taisykles kelyje.
Yra daug būdų išreikšti pyktį, bet jei žmogus žino tik vieną tų būdų, greičiausiai jį rinksis ir kelyje.
Emociškai brandesni žmonės daugeliu atveju ir kelyje rinksis mažiausiai pavojingą būdą pykčiui išreikšti.
Taisyklės – pagrįstos tyrimais
Vairavimo įgūdžiams didelės reikšmės turi ir šalyje įsigalėjęs požiūris į KET bei kitus vairuotojus.
Kuo daugiau vairuotojų mano, kad nieko tokio kartais pažeisti taisykles, tuo labiau rizikuoja apskritai visi vairuotojai.
Problema ta, kad daug vairuotojų yra įsitikinę, kad jie geriau žino, kur ir kokių taisyklių reikia laikytis.
„Paklauskite vairuotojų, ar ženklai keliuose teisingi, ar jų reikia?
Jums pripasakos istorijų apie tai, kaip niekas nesupranta, kokius ženklus reikia statyti. Bėda ta, kad žmonės vadovaujasi netikromis savo žiniomis“, – teigė L.Šeibokaitė.
Jauni vairuotojai randa dar vieną motyvą pažeisti KET. Tai – noras įtvirtinti savo kaip itin „kieto“ vairuotojo statusą. Tada prie vairo dažnai rizikuojama vien dėl užgaidos padaryti įspūdį bendraamžiams.
Tačiau VDU docentė pastebi, kad KET – ne šiaip taisyklių rinkinys. Tai – sudėtingais tyrimais pagrįsta teorija, padedanti išvengti nelaimių kelyje.
„Kai man pačiai kyla noras greičiau pavažiuoti ar kaip kitaip pažeisti taisykles, aš sau primenu, kad tas taisykles sugalvojo ne veltui, tad turiu pasitikėti ekspertais, kurie saugo mano ir kitų vairuotojų gyvybes“, – įsitikinusi mokslininkė.
Už savo veiksmus atsakingas pats
Bendraudami su paaugliais, psichologai visada pabrėžia: už savo elgesį esi atsakingas tik tu, nepriklausomai nuo aplinkybių. Ši taisyklė galioja ir vairuotojams.
Pasitaiko situacijų, kai kiti vairuotojai provokuoja važiuoti greičiau, spaudžia iš galo, mirksi šviesomis, reikalaudami duoti kelią.
„Jei pažeisi taisykles, niekam nebus įdomios aplinkybės, kodėl taip nutiko.
Sprendimą, kaip elgtis kelyje, priimi tu. Jei viršysi greitį, tai padarysi tu, o ne tas, kuris „spaudė“ tave taip elgtis“, – pabrėžė psichologė.
Blogiausia, kad žmogus susinervina, o tada turi tvarkytis su savo nervais, tad geriausiems sprendimams nelieka laiko.
„Tokiais atvejais patariame atsiriboti nuo situacijos, kad tai – ne mano, o kito vairuotojo problema ir nekreipti į tai dėmesio.
Žinoma, erzina, kai kas nors prikibęs iš galo, tad reikia ieškoti būdų, kaip atsikratyti prielipos.
Pavyzdžiui, jei galima, pasukti į šalikelę ir jį praleisti“, – aiškino L.Šeibokaitė.
VDU docentė teigia, kad lietuviai vairuotojai nelinkę ieškoti psichologo pagalbos, kad išsiaiškintų savo sprendimų kelyje motyvus.
Daugeliui vis dar atrodo, kad vairavimas neturi nieko bendra su psichologija.
Vis dėlto L.Šeibokaitė viliasi, kad ateityje vairuotojai supras, jog pokalbis su psichologu nereiškia psichinės sveikatos problemų, o yra vienas būdų pakeisti savo vairavimo įpročius.
„Pastarąjį dešimtmetį psichologai tyrinėja, kaip mes vertiname pavojus, su kuriais susiduriame vairuodami.
Tyrimai rodo, kad pradedantieji vairuotojai nesuvokia, kur kelyje gali slypėti pavojai.
Tad ypač tokius vairuotojus tikrai galėtume mokyti pavojų suvokimo ir taip prisidėti prie eismo saugumo“, – sakė psichologė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
