Pasak jo, jei tikėsime iš įvairių šaltinių surinktais senesniais duomenimis, ankstesni metai, kai eismo įvykių metu mieste nežuvo nė vienas pėsčiasis, buvo 1908-ieji.
J.Yli-Seppälä pažymėjo, kad teigiamą įtaką turėjo kelios priežastys, ir svarbiausia iš jų, ko gero, yra naujų, didesnių greičio apribojimų priėmimas 2019 metais – 30 km/val. gyvenamųjų rajonų ir miesto centro gatvėse, 40 km/val. pagrindinėse miesto gatvėse ir 50 km/val. pagrindinėse priemiesčių gatvėse.
„Eismo saugumas pagerėjo, be kita ko, pagerinus kelių aplinką, sustiprinus transporto priemonių ir eismo dalyvių kontrolę, patobulėjus automobilių gamybos technologijoms ir saugos sistemoms bei išplėtojus gelbėjimo tarnybų darbą“, – vardijo jis.
Eismo įvykiai Suomijos sostinėje pernai nusinešė trijų eismo dalyvių gyvybes, iš kurių du važiavo motociklu, o vienas – lengvuoju automobiliu. Metinis žuvusiųjų skaičius iki naujo tūkstantmečio pradžios svyravo nuo 20 iki 30, o antrąjį šio tūkstantmečio dešimtmetį sumažėjo vidutiniškai iki septynių. Dažniausiai tai būdavo pėstieji.
Bet vis dėlto 400 žmonių, įskaitant 80 pėsčiųjų, per eismo įvykius Helsinkyje buvo sužaloti. Šie duomenys apima tik tuos eismo įvykius, apie kuriuos pranešta policijai.
Miestas yra pasiryžęs ir toliau gerinti eismo saugumą. Šiais metais žadama įrengti 70 naujų eismo stebėjimo kamerų ir atlikti kai kuriuos pakeitimus, kad būtų padidintas saugumas pavojingiausiose pėsčiųjų perėjose mieste.
„Statistika teikia labai daug vilčių. Kadangi vykdomi keli konkretūs plėtros projektai, galima tikėtis, kad teigiami pokyčiai tęsis ir ateityje“, – sakė Helsinkio policijos departamento eismo stebėjimo skyriaus vadovas Jarkko Lehtinenas.
„Prisipažįstu, kad labai didžiuojuosi tuo, kaip šiuo metu Helsinkyje vyksta bendradarbiavimas eismo saugumo srityje“, – pridūrė jis.
Parengė Leonas Grybauskas
