Kuršėnuose birželio pabaigoje ant bėgių žuvo dvimetis berniukas. Policija iki šiol aiškinasi, ar nelaimę lėmė vaiką prižiūrėjusių artimųjų neatidumas ar įvykis buvo tiesiog nelaimingas atsitikimas.
Visgi dalis tragediją aptarinėjančių tautiečių mano, kad mažametis šalia geležinkelio išvis neturėjo atsidurti – esą bėgiai tinkamai neaptverti. O tokių tvoromis neatskirtų ruožų, kur šalia bėgių žaidžia vaikai, yra net sostinėje.
Po šios nelaimės su naujienų portalu lrytas.lt susisiekė emigracijoje gyvenantis Karolis, pastebėjęs, kad prie geležinkelių galėtų būti įrengta kur kas daugiau tvorelių – tai esą padėtų išvengti panašių tragedijų.
„Reikia statyti tvoreles gyvenvietėse ir nebus nelaimių. Gyvename Anglijoje ir čia taip lengvai neprieisi prie pertvarų kaime arba miestelyje, todėl nelaimių nebūna. Per žinias mačiau, kad netoli bėgių Vilniuje yra vaikų žaidimų aikštelė prie kurios nėra tvoros. Kodėl anksčiau niekas nieko nesakė ir nedarė?“ – naujienų portalui lrytas.lt skundėsi Karolis.
30 metrų nuo geležinkelio
Sostinės Rasų seniūnijoje Ramybės g. išties yra vaikų žaidimų aikštelė, kuri yra vos 30 metrų nuo geležinkelio linijos. Vaikų žaidimų aikštelių statybą, priežiūrą bei remontą organizavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius.
Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius teigė, kad šio tipo aikštelė buvo įrengta tarp 2006-2008 m., todėl tuo metu higienos normų, kurios reglamentuoja atstumą nuo gatvių, nebuvo.
G.Runovičius komentavo, kad pagal naujus vaikų žaidimų aikštelių įrengimo reikalavimus bei Lietuvos higienos normą, vaikų žaidimų aikštelės turės būti įrengiamos ne arčiau kaip 10 metrų nuo buitinių ir antrinių atliekų konteinerių, gatvių, automobilių stovėjimo aikštelių bei elektros tinklo įrenginių.
Žaidimų aikštelė, kurios ribos nutolusios nuo gatvės važiuojamosios dalies mažiau nei 20 metrų, turi būti aptverta tvora ar gyvatvore. Pagal šiuos reikalavimus buvo atlikta, Ramybės gatvėje, žaidimų aikštelėje renovacija ir įrengta tvorelė, skirianti vaikų žaidimo aikštelę nuo gatvės važiuojamosios dalies.
Nors pati aikštelė apjuosta, tačiau bėgiai nėra atskirti jokia tvora ar kitokiais atitvarais. Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius aiškino, kad geležinkelių teritorija yra iki kitos zonos (žemėlapyje pažymėta mėlyna linija, – red.). O jų įrengta vaikų žaidimų aikštelė nėra geležinkelio teritorijoje.
Nėra investicijų
Įmonės „Lietuvos geležinkelių“ Domas Jurevičius projektų vadovas už šią aikštelę taip pat neprisiima atsakomybės ir sako, kad dabar nėra lėšų viską imti ir atitverti, todėl viskas esą daroma palaipsniui.
„Tam reikalingos didžiulės investicijos, todėl visko vienu metu neįmanoma padaryti. Šiuo metu yra programos, pagal kurias statomos prioritetinės tvorelės. Žmonės turėtų patys įvertinti vaikų saugumą ir priežiūrą, kurie gyvena prie geležinkelių“, – aiškino D.Jurevičius.
D.Jurevičius aiškino, kad statant žaidimų aikštelę prie geležinkelio reikia įvertinti visą riziką. Patys „Lietuvos geležinkeliai“ žaidimų aikštelėms leidimų neišduoda, todėl visą apsaugą vaikams turi suteikti žmonės, kurie įrengia aikštelę.
„Jei visoje Lietuvoje žmonės pradės statyti prie bėgių žaidimų aikšteles, tai nuo to neatsiranda prievolė tuoj pat daryti atitvarus.
Mes stengiamės užtikrinti saugumą, tačiau vietose, kur nėra didelis eismas ar žmonių gyvena netankiai, tvoros nėra statomos. Mūsų politika yra didinti saugumą bei stengtis, kad jokių žūčių geležinkeliuose nebūtų, tačiau ne mes vieni tuo rūpinamės. Tikimės, kad kas įrenginėja kažką prie geležinkelių, irgi pasirūpins žmonių saugumu“, – teigė D.Jurevičius.
Projektų vadovas teigė, kad AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ žaidimo aikštelių nestato ir kitiems subjektams neleidžia įrengti tokių objektų pavojingoje geležinkelio apsaugos zonoje. Šioje zonoje statyti statinius yra draudžiama įstatymu.
„Už vaikų saugumą visose srityse ir vietose atsakingi jų tėvai ar globėjai, todėl kaltė, kad vaikas nebuvo tinkamai prižiūrimas ir išbėgo į gatvę, ar į geležinkelio kelią, slėgtų jų pečius“, – teigė D.Jurevičius.
Projektų vadovas papasakojo, kad istoriškai yra susiklostę, kad dar nuo XIX-XX a. daug namų stovi stočių teritorijose ir nėra įpareigojimo juos griauti.
Tačiau dabar galiojantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas draudžia statyti naujus pastatus (nesusijusius su geležinkelių transporto veikla) geležinkelio kelių ir jų įrenginių bei geležinkelio želdinių apsaugos zonose. Anksčiau viskas buvo statoma, pagal tuo metu galiojančius reglamentus, todėl dabar dauguma vietų yra neaptvertos.
„Didžiosios stotys aptvertos, o mažose stotyse nevyksta jokie manevrai, nepaliekami vagonai, eismas juose dažniausiai nėra intensyvus, todėl tokios stotys nebuvo tveriamos tvora.
Šiuo metu, kartu su Europos Sąjunga vykdant naujus projektus, didelis dėmesys kreipiamas į saugumą, todėl statomos triukšmą mažinančios sienutės ir tvoros apribojančios patekimą ant geležinkelio bėgių“, – situaciją komentavo D.Jurevičius.
Įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ projektų vadovas atskleidė, kad statomas „Rail baltica“ geležinkelio infrastruktūros projektas nuo Lenkijos iki Latvijos sienos su atšaka į Vilnių bus apvertas tvora. Anot D.Jurevičiaus, dabar visas geležinkelių tinklas nėra aptvertas, nes yra teritorijų, kur žmonės negyvena.
