„Panevėžio gatvių“ darbininkai šioje aikštelėje turėjo išlieti naują asfaltą, tačiau trukdė vienas aikštelėje likęs automobilis.
Darbininkams aiškiai buvo nurodyta nesiceremonyti: išlieti asfaltą aplink automobilį ir taip palikti.
„Pusiau skusta, pusiau lupta dabar ta aikštelė“, – pasakos žodžiais šaipėsi gyventojai.
Bet kai apie šį įvykį išgirdovisa šalis, aikštelės lopo jau kitą dieną neliko – ir mašinos savininkas akimirksniu buvo surastas, ir mašina patraukta, ir „Panevėžio gatvių“ darbininkai paskutinį likusį darbą žaibiškai atliko – jokio pėdsako neliko...
Na ne, pėdsakas liko. Ir gal net visam laikui. Galite į nuotraukas pasižiūrėti.
Dar vienas pėdsakas išvis nenutrinamas – žmonėse iš lūpų į lūpas dabar sklis anekdotas apie Panevėžio savivaldybės įmonės darbininkus novatorius, išmokusius naujausių kelių tiesimo technologijų.
Antras anekdotas bus apie bejėgę, keliais iš baimės tirtančią Panevėžio valdžią, nesugebančią paprastos mašinos iš kelio laiku patraukti.
