Viena šio viaduko eismo juosta išardyta, o judėjimą per kitą eismo juostą reguliuoja šviesoforai, prie kurių nutįsta didžiulės automobilių eilės.
Dažniau šiuo viaduku važiuoti turintys vairuotojai kraipo galvą, kodėl čia darbai nevyksta jau beveik metus laiko.
Nausodės viaduko rekonstrukcijos užsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) naujasis vadovas Remigijus Lipkevičius aiškina, kad tiek laiko trunka parengiamieji darbai.
Objekto rangovo UAB „Tilsta“ direktorius Gediminas Gribulis sako, kad viskas yra kitaip – objektą įvertinę ekspertai nustatė, kad jam reikia kur kas rimtesnio remonto. Tačiau pinigų papildomiems darbams skirti atsisakanti LAKD ragina rangovą viaduką rekonstruoti pagal „rusiškus“ standartus, o ne Europos Sąjungos statinių ir projektavimo normas, geriau žinomas kaip Eurokodas.
Pažeisti Europos Sąjungoje galiojančius norminius teisės aktus ir rekonstruoti viaduką pagal dar Sovietų Sąjungoje galiojusius standartus UAB „Tilsta“ atsisako.
Pasiūlė gerokai mažesnę kainą
Vykdant Panevėžio aplinkkelio rekonstrukciją Nausodės viaduką buvo numatyta tik šiek tiek paremontuoti: nudažyti turėklus, pakeisti asfalto dangą.
Tačiau įdėmiau viaduką apžiūrėję specialistai pastebėjo, kad jo laikančiosios konstrukcijos yra pažeistos ir turi didelių defektų.
Kadangi šių defektų kosmetiniu remontu pašalinti nebuvo įmanoma, buvo nuspręsta atlikti viaduko rekonstrukciją: iš esmės jį perstatyti ir išplatinti.
Pernai rudenį buvo paskelbtas viešas viaduko rekonstrukcijos darbų pirkimo konkursas, kurį pasiūliusi milijonu eurų mažesnę kainą laimėjo UAB „Tilsta“.
Bendra kontrakto suma siekė apie 3,7 milijono eurų. Šia pinigų suma buvo apibrėžtas baigtinis darbų sąrašas: nurodytų sijų pakeitimas ir viaduko išplatinimas.
„LAKD viešo pirkimo dalyviams nurodė konkrečių darbų sąrašą. Buvo išvardinti visi objektai ir paprašyta įvertinti kiekvieno objekto darbų kainą. Užsakovas nenorėjo keisti visų sijų, o tik nurodė kiek jų reikia pakeisti.
Apsidrausdami, mes užklausėme, kas būtų, jei paaiškėtų, kad reikia keisti daugiau sijų. Mus užtikrino, kad tokiu atveju būtų skirti papildomi pinigai“, – sakė G.Gribulis.
Brangina įmonės vardą
Pasak UAB „Tilsta“ direktoriaus, ekspertams įdėmiai apžiūrėjus viaduką paaiškėjo, kad reikia keisti visas sijas.
„Viešo pirkimo dalyviai turėjo vertinti tik LAKD nurodytus darbus, o per rekonstrukciją atsirasti galinčių papildomų darbų vertinti nereikėjo. Paaiškėjus, kad apverktinos būklės yra ir kitos viaduko sijos, kurių remontas kontrakte nenumatytas, mes atsidūrėme nepavydėtinoje situacijoje.
Galėjome nesukti galvos ir atlikti LAKD nurodytus darbus – viaduko rekonstrukcija ta apimtimi, kuri nurodyta konkurso sąlygose, tikrai gali būti įgyvendinta. Tačiau tuomet vartotojas būtų gavęs pusiau skustą pusiau luptą produktą.
Dėl nesuremontuotomis likusių sijų šis objektas nebūtų atitikęs Eurokodo normatyvų, ateityje vėl būtų prireikę jį remontuoti. Mes branginame savo įmonės reputaciją, todėl į tokį kompromisą nėjome“, – sakė G.Gribulis.
Spėjimus patvirtino ekspertai
Pasak UAB „Tilsta“ direktoriaus, prasidėjus diskusijoms LAKD ragino palikti ramybėje viešojo pirkimo metu neįvardintas sijas ar jas suremontuoti pagal dar Sovietų Sąjungoje galiojusį standartą SNiP.
„Tačiau mes negalime vadovautis nebeegzistuojančios valstybės standartais. Lietuva yra Europos Sąjungos narė ir turi vadovautis jos norminiais aktais. Tuo labiau, kad šiuo metu reikalaujamos apkrovos yra iki trijų kartų didesnės už tas, kurias numato rusiški SNiP standartai. O tai susiję ir su žmonių saugumu senuose statiniuose.
Liūdniausia yra tai, kad diskusijų sukėlusios viaduko konstrukcijos neatitiktų netgi SNiP standarto“, – sakė G.Gribulis.
Kilus diskusijai tarp užsakovo ir rangovo buvo atlikta eilė ekspertizių.
„Tiek mūsų specialistai, tiek LAKD samdyti, tiek nepriklausomi ekspertai patvirtino mūsų spėjimus, kad ir rekonstrukcijos darbų pirkimo konkurse neįvardintos viaduko laikančiosios konstrukcijos yra pažeistos daugiau nei šiuo metu yra leistina. Kad statinių negalima rekonstruoti pagal Europos Sąjungoje negaliojančius standartus pripažino ir du LAKD pasamdyti ekspertai“, – sakė G.Gribulis.
Projektą nori įgyvendinti skaidriai
UAB „Tilsta“ diskusija su LAKD tęsiasi jau beveik metus laiko.
UAB „Tilsta“ direktorius G.Gribulis stebėjosi tokiu valstybės tarnautojų užsispyrimu ir nenoru pripažinti akivaizdžią tiesą.
„Dabar LAKD lygtai ir sutiko su mūsų argumentais. Bet iš tikrųjų tai prabėgo beveik metai laiko.
Abi pusės patyrėme nuostolių samdydami ekspertus, metus laiko statybviete virtęs viadukas tapo rimtu kliuviniu tarptautine „Via Baltica“ magistrale važiuojantiems automobiliams, nors ginčo objektu tapusių papildomų darbų vertė tesiekia 10, daugiausia -15 procentų nuo bendros kontrakto vertės.
Pirkti papildomus darbus leidžia ir viešųjų pirkimų įstatytas, todėl nesuprantu tokio valdininkų užsispyrimo priežasčių.
Tas neveikimas ir atsikalbinėjimas tikrai yra neadekvatus toms lėšoms, dėl kurių verda diskusija. Mūsų supratimu, toks abiejų šalių bendradarbiavimas nėra tinkamas. Juolab, kad dėl to valstybė patiria nemenkų nuostolių. Mes buvome pasiryžę įgyvendinti šį projektą laiku ir kokybiškai.
Mūsų tikslas, kad projektas būtų įgyvendintas teisingai, skaidriai ir pagal galiojančius standartus.
Mes kaip įmonė patirtume didžiulių nuostolių, jei rekonstrukciją atliktume pagal negaliojančius normatyvus. Viadukas turi būti rekonstruotas pagal Europos Sąjungoje galiojančius standartus.
Rekonstrukcija turi būti atlikta taip, kad viaduku būtų galima naudotis ne tik per garantinį laikotarpį, o kur kas ilgiau“, – sakė G.Gribulis.
Vyko parengiamieji darbai
Paklaustas, kodėl Nausodės viadukas nėra rekonstruojamas naujasis LAKD vadovas R.Lipkevičius atsakė, kad buvo rengiamas techninis projektas, atliekamos techninės ekspertizės: „Kai projektas bus suderintas, darbai bus vykdomi toliau, kaip numatyta“.
R.Lipkevičius tvirtino, kad šis projektas nėra paprastas.
„Pagal techninę užduotį numatyta viaduką platinti, todėl reikėjo atlikti ir projektavimo darbus. Techninis projektas yra parengtas, jis buvo pateiktas ekspertizei. Buvo gautos pastabos. Į jas bus atsižvelgta, bus išimtas leidimas leidžiantis statybą ir bus vykdomi darbai. Čia yra normalu“, – sakė naujasis LAKD vadovas.
Paklaustas apie ekspertų išvadas dėl viešame pirkime nenurodytų viaduko konstrukcijų avarinės būklės R.Lipkevičius patikino, kad „susitarimas jau pasiektas“, bet pabrėžė, kad už papildomus darbus mokėti nesiruošia.
Viską spręs „įstatymų nustatyta tvarka“
– Papildomų darbų, kaip tokių mes negalime apmokėti, pagal konkurso sąlygas, tai dirbsime be jų, – telefonu žurnalistui sakė R.Lipkevičius.
– Ar bus apsieita be papildomų darbų?
– Na, papildomų darbų klausimą mes spręsime įstatymų nustatyta tvarka.
– O ką tai reiškia?
– Na, gali būti ir teismas ir panašiai.
– Bet viaduko rekonstrukcijos darbai prasidės ir juos atliks konkursą laimėjęs rangovas?
– Mes esame tuo įsitikinę.
– Rangovas minėjo, kad buvo raginamas rekonstrukciją atlikti ne pagal Eurokodo, o pagal rusiškus SNiP standartus.
– Aš nenorėčiau komentuoti. Čia yra jų nuomonė. Mes laikomės savo pozicijos, kad su technine užduotimi yra viskas gerai padaryta. Ir jokių ten kažkokių nusižengimų nėra, viskas yra tvarkingai pagal norminius egzistuojančius aktus. O ką jie sako, tai yra jų nuomonė. Mes esame sutarties šalys ir aš nenorėčiau komentuoti, ką jie sako į išorę. Mes turime sutartinius santykius ir juos sprendžiame sutartyje numatytais būdais. Tai yra vykdome susirašinėjimą, atsakome į klausimus, kuriuos gauname iš rangovo. Tai ką jie komentuoja į išorę, aš nenorėčiau komentuoti.
– Tai jūs tvirtinate, kad metus laiko užtruko projekto parengimas ir ekspertizių atlikimas?
– Taip. Buvo rengiamas techninis projektas ir jis buvo ekspertuojamas.
– Kada realiai bus pradėti viaduko rekonstrukcijos darbai?
– Bus pataisytas projektas pagal ekspertizės pastabas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas. Mes tikimės, kad ilgai neužtruksime. Čia priklauso nuo rangovo. Mes esame perkančioji organizacija, jie yra rangovai. Jie atsakingi už projektą, jo parengimą ir statybą leidžiančio dokumento gavimą.
– Ar viaduko rekonstrukcija bus atliekama pagal Europos Sąjungoje galiojantį Eurokodą?
– Pagal Eurokodą. Bet tada prireiks papildomų darbų. Papildomų darbų apmokėjimo klausimą mes spręsime sutartyje numatytais būdais.
Liūdina žaliuoti ėmę berželiai
Per liūdnai pagarsėti spėjusį Nausodės viaduką driekiasi ir vienos didžiausių Lietuvos keleivių vežėjų UAB „Kautra“ autobusų maršrutai.
Šios bendrovės rinkodaros direktorius Gintautas Pakusas sakė nesuprantąs, kas galėjo nutikti, kad toks svarbus objektas neremontuojamas jau beveik metus.
„Ir autobusų vairuotojai, ir dažniau per šį viaduką važiuojantys keleiviai nesupranta, kodėl statybvietėje ėmė žaliuoti berželiai. Jei ir toliau viskas liks kaip buvę, tai šis objektas ims rūpėti ne tik užsakovui bei rangovui, bet ir aplinkosaugininkams, nes statybvietėje sužaliavę berželiai jau baigia praaugti ir šviesoforą“, – liūdnai ironizavo G.Pakusas.
UAB „Kautra“ rinkodaros direktorius sakė galįs pasidžiaugti tik tuo, kad priemiestiniais maršrutais keleivius vežantiems jų bendrovės autobusams per šį viaduką važiuoti netenka. Jie suka į Panevėžio autobusų stotį. Per Nausodės viaduką driekiasi tik tarptautiniai Rygos kryptimi keleivius vežančių UAB „Kautra“ autobusų maršrutai.
Nors prie viaduko susidarančiuose kamščiuose autobusams tenka stovėti pastoviai, dėl to jų kelionės grafikas nėra koreguojamas.
„Remontų keliuose pasitaiko gan dažnai. Jei vyktų šio viaduko remontas, tai mes stovėtume ir plotume rankomis: „Valio – mes dabar kiek sugaišime, bet po to gyvensime geriau“. Tačiau kai berželiai statybvietėse žaliuoja, tai jau darosi liūdna. Belieka tikėtis, kad sveikas protas nugalės ir bus priimtas teisingas sprendimas“, – sakė G.Pakusas.
