Lietuvą aplankė pirmasis gausesnis sniegas. Pastaraisiais metais jis šalyje toks retas, kad jam gausiau iškritus neretas pamiršta saugaus eismo pamokas. Medikai sako, kad slidesnė kelio danga itin pavojinga pėstiesiems, mat paslydus galima kuriam laikui iškristi iš įprasto gyvenimo ritmo.
Ne kartą operuojami
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja ortopedė traumatologė Evelina Kondrusevičienė naujienų portalui lrytas.lt minėjo, jog dažniausiai dėl slidžios kelio dangos įvyksta kulkšnių arba stipinkaulio lūžių. Įvykus avarijai, pasekmės būna skaudesnės, pavyzdžiui, lūžta ilgieji kaulai – šlaunikauliai, stuburas.
E.Kondrusevičienė pasakojo, kad įprastai per parą dėl traumų paguldo nuo 5 iki 10 pacientų. Atsiradus plikledžiui, antplūdis padidėja. Šiais metais tokia situacija dar nebuvo įvykusi.
Priėmime vidutiniškai paprastą dieną pas traumatologą apsilanko nuo 80 iki 100 pacientų, o per plikledį žmonių skaičius išauga dvigubai.
RVUL gydytoja ortopedė traumatologė pėstiesiems pataria pirmiausia įvertinti situaciją kelyje, įsitikinti, jog tave mato automobilio vairuotojai, ir tik tada keliauti į gatvę. Dėl savisaugos trūkumo pacientai ne vieną kartą operuojami, o kai kurie daugiau nei mėnesį praleidžia ligoninėje.
„Pirmasis žingsnis dažniausiai būna netikėtas, nes nežinai, jog slidu. Reikėtų dėvėti patogius batus. Vyresniems žmonėms per plikledį nereikėtų dažnai eiti į parduotuvę ar bažnyčią, nes nukritus dažniausiai lūžta šlaunikaulis“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė E.Kondrusevičienė.
Nenešioja atšvaitų
Saugaus vairavimo mokytojas Darius Kanapinskas teigė, kad metai iš metų vyksta kova tarp vairuotojų ir pėsčiųjų, kai pėstieji kaltina vairuotojus, o pastarieji – pėsčiuosius.
„Kartais išgirstu iš pėsčiųjų, kad jie turi pirmumą kelyje, tačiau paklausiu: „Kam labiau skaudės?“ Vairuotojui morališkai ir dvasiškai skaudės, tačiau fiziškai nieko nenutiks“, – palygino D.Kanapinskas.
Saugaus vairavimo mokytojas pastebėjo, kad šiuo metu dauguma pėsčiųjų nešioja gaubtuvus, dėl kurių matomumas gerokai suprastėja.
Anot pašnekovo, pėstieji, priėję prie perėjos, pirmiausia turėtų apsidairyti, o ne lėkti. Taip pat ir vairuotojai, kai abejoja, ar spės pravažiuoti ir nekliudys pėsčiojo, iš karto turėtų sustabdyti automobilį, o ne rizikuoti.
„Dabar gyvename niūriausiu metų laiku, todėl labai svarbi apranga ir atšvaitai. Kai kurie pėstieji įsitikinę, kad jei gyvena didmiestyje ir gatvės yra apšviestos, juos visi mato ir nereikia tų atšvaitų. Tačiau yra šešėlinės zonos bei tikrai nėra viskas puikiai apšviesta“, – aiškino saugaus vairavimo mokytojas.
D.Kanapinskas pastebėjo, kad grįžęs į tėviškę, Kėdainių kaimą, pastebi beveik visus vaikštančius su atšvaitais. Net močiutės, eidamos į bažnyčią, esą užsideda šviečiančias liemenes.
Pasak pašnekovo, daug kur sostinėje į atšvaitus žiūrima atsainiai. Vairuotojai, išlipę iš automobilio, turi suprasti, kad taip pat yra sunkiai pastebimi kelyje. Be to, saugaus vairavimo mokytojas siūlo: jei nėra šaligatvio, geriau eiti dviračių taku, o ne važiuojamąja kelio dalimi.
Nesilaiko taisyklių
Vairavimo mokytojas Kastytis Povilaitis aiškino, kad pėstieji turėtų įvertinti oro sąlygas ir išeiti anksčiau iš namų, kad niekur nereikėtų skubėti.
„Kelių policininkai pastaruoju metu labiau kreipia dėmesį į pėsčiųjų elgesį keliuose net tose vietose, kur anksčiau nebūdavo kontrolės. Kai kurie pėsčiųjų pažeidimai baigiasi išrašyta bauda.
Turime tamsųjį laikotarpį, todėl svarbu turėti atšvaitą ant riešo, kitose matomose vietose. Pastebėjau, jog nedaug žmonių laikosi taisyklių ir dėvi atšvaitus. Labiau taisyklių laikosi tie, kurie anksčiau buvo vairuotojais, nes jie supranta, kaip mato vairuotojai“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo K.Povilaitis.
Vairavimo mokytojas taip pat išskyrė, jog dauguma jaunų žmonių per perėją eina su ausinėmis ir naudojasi mobiliaisiais įrenginiais: „Jie žino tik teisę, kad juos turi praleisti automobiliai, o apie visas pėsčiųjų pareigas kelyje pamiršta“.
K.Povilaitis pastebėjo, kad ir vyresnio amžiaus žmonės kartais pamiršta savo pareigas kelyje. Tačiau pastariesiems dėl senatvės esą sunkiau įvertinti važiuojančio automobilio greitį, yra sulėtėjusi reakcija. Kartais ir regėjimas būna prastesnis.
Taip pat mažesnio ūgio vaikai ne visada įvertina situaciją ir taip gerai nemato kelio dėl pravažiuojančių automobilių, nes jie užstoja jiems matomumą. Vairuotojai ir dėl to turėtų būti itin atidūs.
„Atšvaitus reikia dėvėti taip pat pavyzdingai, kaip dabar dėvime kaukes. Anksčiau turėdavome sportinius rūbus, kurie iš karto turėjo atšvaitus, tačiau dabar reikia jais pasirūpinti patiems“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė K.Povilaitis.
