Didesni prekybos centrai neturėtų sukelti didelių problemų. A.Veryga mano, kad techniniai sprendimai gali būti tiek paprasti, tiek sudėtingi.
„Kai kuriose aikštelės yra automatiniai užkardai, kuriuos galima suprogramuoti, kiek jie automobilių gali įleisti ir kiek jų turi išvažiuoti.
Kitas sprendimas gali būti, jog užtversime tam tikrą dalį aikštelės, kurios negalima naudoti bei tik paliksime vietas, kur galima automobilį statyti. Arba statysime kuoliukus, kur negalima automobilio statyti“, – situaciją komentavo A.Veryga.
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras teigė, kad ši atsakomybė yra labiau prekybininkų: „Jei pasakysime žmonėms, kad statytų kas penktą vietą patys, tai atvažiavę į aikštelę sakys: kodėl aš turiu statyti į kas penktą vietą, o ne tas, kuris man atvažiavo iš paskos. Tokio aukšto sąmoningumo negalime tikėtis, todėl savininkai patys turi pasirūpinti dėl parkavimo vietų“.
A.Veryga mano, kad vienam lankytojui yra paskirtas tam tikras plotas, todėl ir aikštelių proporciją galima sieti su tuo.
Primename, jog Vyriausybė nutarė, kad šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose automobilių aikštelėse bus leidžiama užimti ne daugiau kaip 20 proc. stovėjimo vietų, neskaičiuojant darbuotojams bei neįgaliesiems skirtų vietų.
Nuo trečiadienio įpareigojus automobilių aikštelėse šalia prekybos centrų leisti užimti ne daugiau kaip penktadalį vietų, kai kurie prekybininkai teigia uždarysiantys dalį aikštelių, o kiti sprendimų dar ieško.
Be to, prekybos centruose bus labiau ribojami klientų srautai, užtikrinant 15 kv. metrų prekybos plotą vienam žmogui mažesnėse parduotuvėse ir 30 kv. metrų plotą – didesniuose nei 10 tūkst. kv. metrų prekybos centruose.
