Miestą nuklojus sniegui technine druska imtos barstyti ne tik gatvės, bet ir šaligatviai, pėsčiųjų ir dviračių takai. Bet tokios vietos kartais virsta purvynėmis, nes operatyviai nenuvalomos. Gyventojai taip pat susirūpinę, ar sniegui tirpdyti naudojama druska nekenkia jų augintiniams ir net gamtai.
Be to, kauniečiai norėtų, kad parkų takai kur kas dažniau būtų valomi, nes jie slidūs, o lankytojų šiose erdvėse karantino metu daug.
Specialistai įsitikinę, kad jau metas būtų pradėti naudoti kitas sniego tirpdymo priemones.
Purvyną nuvalė ne iš karto
Kaunietis Regimantas Tarasavičius kasdien bėgioja greta Draugystės parko nutiestu nauju trinkelėmis išklotu dviratininkams ir pėstiesiems skirtu taku.
„Kai pradėjo snigti, ant tako buvo pabarstyta druskos mišinio. Sniegas aptirpo, bet takas virto purvyne. Bėgioti ar važiuoti dviračiu juo tapo labai nemalonu“, – pasakojo vyras.
Kaunietis įsitikinęs, kad jei jau bendrovė „Kauno švara“ barsto parkų takus, po kiek laiko juos turėtų ir nuvalyti, kad neliktų purvo.
Kaunietė Daiva Pranaitytė taip pat skundėsi, kad vaikščioti šaligatviais, kai aptirpęs sniegas susimaišęs su druskos mišiniu, ne tik nemalonu, bet ir kenkia augintiniams.
„Pastebėjau, kad mano šuns letenų odoje po tokių pasivaikščiojimų atsirado žaizdelių. Dabar vengiame eiti ten, kur sniegas virtęs koše“, – kalbėjo moteris.
Žmonių buriasi daugiau
Kaunietė Raminta Bagdonaitė, kuri dažnai lankosi ne tik Draugystės, bet ir Kalniečių parke, yra pastebėjusi, kad ir nuvalyti takai yra labai slidūs. Moteris stebėjosi bendrovės „Kauno švara“ nesugebėjimu įvertinti realios situacijos.
„Iki karantino daugiau žmonių lankydavosi miesto centre – Laisvės alėjoje, Senamiestyje. Tada tokias vietas ir valyti reikėjo dažniau. Dabar gyvename kitokiomis sąlygomis, miesto centre žmonių mažiau, visi plūsta į parkus, nes vien sėdėti namuose labai sudėtinga. Todėl parkų takai turėtų būti valomi dažniau nei anksčiau ir galbūt modernesnėmis priemonėmis“, – kalbėjo R.Bagdonaitė.
Prieš karantiną dažnai Norvegijoje lankydavęsis Vidmantas Rekašius pasakojo, kad toje šalyje vietoj druskos sniegui tirpdyti naudojama smulki skalda. Kai sniegas nutirpsta ji paprasčiausiai nušluojama ir niekam nekenkia.
Keturkojams gali pakenkti
Veterinarijos gydytoja Rūta Noreikaitė patvirtino, kad druska, kuria tirpdomas sniegas, keturkojams iš tiesų kenksminga.
Šunų letenų oda dėl to gali suaižėti, atsirasti žaizdų.
„Todėl prieš einant į lauką augintinių pėdas reikėtų ištepti specialiu vašku. Grįžus po pasivaikščiojimo namo jas būtina ne tik gerai nuplauti drungnu vandeniu, bet ir labai kruopščiai nusausinti“, – patarė veterinarijos gydytoja.
Alternatyvų druskai yra
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro vadovas Ernestas Ivanauskas sakė, kad sniegą tirpdyti druskos mišiniu ar tirpalu yra pigiausias būdas.
„Tačiau ši druska kenkia betonui, tiltų konstrukcijoms, trinkelėms, jos greičiau susidėvi. Taip pat druska įsigeria į gruntinius vandenis – tai irgi kenksminga“, – aiškino mokslininkas.
Pasak E.Ivanausko, parkuose labiau tiktų naudoti druskų ir skaldelių mišinius. Tokiu atveju druskos reikėtų mažiau, sniegas vis tiek tirptų, bet dėl skaldelių nebūtų slidu ir toks mišinys mažiau kenktų gamtai.
Taip pat naujus trinkelių takus būtų galima impregnuoti tam tikrais tirpalais, kuriuose yra siloksano.
„Specialistai įspėja, kad pirmus metus betono gaminių iš viso negalima apdoroti druska ar jos tirpalu. Pavyzdžiui, trinkelės tuomet praranda atsparumą, todėl jas reikėtų impregnuoti tam skirtais tirpalais. Nors šis darbas kainuotų brangiau, toks grindinys vėliau laikytų kur kas ilgiau ir jo nereikėtų netrukus vėl remontuoti“, – patarė mokslininkas.
Dar viena alternatyva – pasitelkti saulės išteklius.
„Mieste yra mokėjimo už automobilių stovėjimą aparatų, kurie veikia su saulės baterijomis. Atnaujinant miesto parkus ar kitas erdves taip pat reikėtų pasitelkti technologijas, parkų takų atkarpos ar aikštelių grindiniai galėtų būti šildomi tokia energija“, – sakė E.Ivanauskas.
Miesto parkai valomi paskiausiai
Jonas Tumpa
Bendrovės „Kauno švara“
viešųjų ryšių specialistas
„Esant šalnai ar didesniam snygiui, mūsų darbuotojai valo ir barsto visus Kauno miesto parkus. Pagrindinius pėsčiųjų takus valome mechaniniu būdu – traktoriumi, o esant būtinybei barstome technine druska su ant traktoriaus prikabintu druskos barstymo agregatu.
Vis dėlto pirmenybę teikiame vietoms, kuriose buriuojasi daugiausia žmonių – Laisvės alėjai, Senamiesčiui, miegamiesiems rajonams, laiptams, visuomeninio transporto stotelėms ir požeminėms perėjoms, o tada – parkams.
Sniego valymo ir barstymo tikslas – nuo vaikščiojamosios dalies pašalinti sumindžiotą sniegą ar susikaupusį ledą. Efektyviausia priemonė tai pasiekti – techninė druska, todėl ją ir naudojame. Pabarsčius druska pėsčiųjų takus, gerokai sumažiname tikimybę gyventojams paslysti ir susižeisti, o užėjus didesniam snygiui – ir toliau kauptis sniegui.
Jeigu vaikščiojamąją dalį barstytume tik smėliu ar skalda – ne tik neištirpdytume sniego, bet ir gerokai užterštume miestą. Aptirpus arba visai ištirpus sniegui gatvės būtų nusėtos smėliu, o sniegas ir toliau kauptųsi ant jau išberto mišinio.“
