„Humanizuojant gatves taikomi kompleksiniai sprendimai. Jos tampa ramaus eismo zonomis, siaurinamos automobilių eismo juostos, pertvarkomas jų stovėjimas, įrengiamos saugumo priemonės, želdiniai, mažosios architektūros elementai.
Viso to tikslas – miestiečiams saugesnis judėjimas gyvenamųjų namų ar įmonių apsuptyje, gyvesnės gatvės, daugiau erdvės judantiems pėsčiomis, dviračiais, paspirtukais ar kitaip darniai.
Planuojame, kad per dvejus metus visame Vilniuje atsiras bent 10 ramaus eismo gatvių, didžioji jų dalis pilotiniame etape numatyta Naujamiestyje. Iki 2030 m. humanizavimo principais bus pertvarkyta dauguma atkarpų, kurios yra ne pagrindinės miesto eismo arterijos, o labiau skirtos privažiavimui“ – sako „Susisiekimo paslaugų“ direktorė Modesta Gusarovienė.
Naujamiesčio pilotas ir pavyzdys – per plačios gatvės
Dalis Naugarduko g. nuo praėjusių metų tapo ramaus eismo zona, o automobiliai joje juda lėčiau. Pati gatvė vis labiau formuojama kaip viešoji erdvė – čia įrengtos iškiliosios sankryžos, ryškiai sužymėtos perėjos, dviračių takai, pėsčiuosius saugo įrengti papildomi želdiniai. Be to, savaitgaliais organizuojamas gatvės turgus, pernai startavo „keliaujantys kiemeliai“.
Gausus šios žiemos snygis atskleidė, kodėl būtent Naujamiestis yra gera erdvė realiems humanizavimo pokyčiams ir kitose gatvėse. Pavyzdžiui, iš nuotraukų T. Ševčenkos, Vytenio g. matoma, kad erdvės jų pertvarkymui pakanka.
Šiuo metu automobilių eismo juostos gatvėse per plačios, todėl dalį neišnaudojamos vietos galima skirti sklandesniam ir saugesniam pėsčiųjų, dviratininkų judėjimui. Pertvarkomų gatvių važiuojamosios dalys čia taps siauresnės, atsiras nauji dviračių takai ir želdiniai, kurie atskirs eismo juostas.
Konsultavimo paslaugų agentūros MMAP urbanistai atliko Naujamiesčio gatvių pritaikymo ramaus eismo zonai analizę, gyventojų apklausą ir parengė šių gatvių pertvarkymo koncepciją.
Visas pilotinis ramaus eismo projektas Naujamiestyje bus baigtas 2023 m. Labiausiai pasiteisinusius sprendimus Vilnius taikys humanizuodamas ir kitas gatves.
Geroji kitų Europos miestų patirtis
Gatvių humanizavimo modelį naudoja ir kiti Europos miestai. Ramaus eismo zonose, kurios yra vienas humanizavimo sprendimų, automobiliai dažniausiai juda 20-30 km/val. greičiu, eismo juostos siaurinamos, matomumą lemia ir atitinkama parkavimo tvarka.
Dviratininkai ar paspirtukų mėgėjai įprastai juda bendrame sraute su automobiliais, o tai užtikrina platesnį tinklą darniam judumui, nes nereikalingi atskiri takai.
Ilgainiui tokios erdvės sukuria ramesnę ir patrauklesnę aplinką, tampa saugesnės savarankiškoms vaikų kelionėms. Kai sumažėja poreikis stabdyti ir įsibėgėti, vairuotojai greičiau įvertina kelyje atsiradusią kliūtį, gali užmegzti akių kontaktą, sklandžiau rikiuojasi.
Gerosios užsienio patirtys rodo, kad sumažinus greitį apie 10 proc., mažėja spūstys ir padidėja eismo pralaidumas. Be to, šalia intensyvių, taršių gatvių gyvenantys žmonės mažiau socialiai aktyvūs – tokios gatvės nepatrauklios, o jų humanizavimas skatina bendruomenių kūrimąsi.
