Dešimtį metų papildomus mokymus teisę vairuoti praradusiems vairuotojams vedanti psichologė Sonata Švabauskienė sako, kad trys pagrindinės priežastys, dėl kurių vairuotojai praranda teisę vairuoti yra alkoholis, greitis ir patirties stoka, kada nusižengia pradedantieji vairuotojai.
Kodėl vairuotojai viršija greitį, nors pasekmes puikiai žino?
Saugaus eismo ekspertai atkreipia dėmesį, kad pasekmės gali būti itin skaudžios padidinus greitį netgi keliais kilometrais per valandą. Vairuotojams rekomenduojama atsiminti: kuo greičiau važiuojama, tuo ilgesnis stabdymo kelias – atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas paspaudžia stabdžio pedalą iki visiško transporto priemonės sustabdymo. Stabdymo keliui greitis taip pat svarbus. Pavyzdžiui, padidinus greitį nuo 50 km/val. iki 60 km/val., stabdymo kelias – ilgesnis nei visas automobilio kėbulas. Padidinus greitį iki 70 km/val., stabdymo kelias, lyginant su 50 km/val., išauga kone dukart.
Pasak psichologės S. Švabauskienės, kursų lankytojai savo pomėgį viršyti greitį dažniausiai aiškina neva naujuose aukštos klasės automobiliuose „nesijaučia“ greičio, nes jie yra labai galingi. Dėl geros garso izoliacijos nesigirdi greičio sukeliamo garso. „Važiuodamas tokiu automobiliu vairuotojas daugiau dėmesio skiria pačiam automobiliui, negu savo gebėjimams saugiai vairuoti. Labai klaidingas įsitikinimas, jog modernesniame automobilyje yra saugesnis ir pajėgs sukontroliuoti situaciją“, – pastebi S. Švabauskienė.
Specialistė teigia, nors tyrimai rodo, kad dėl geros garso izoliacijos važiuojant automobiliu 120 km. per valandą greičiu, gali atrodyti, jog važiuoji lėčiau, juntamas apie 80 km. per valandą greitis. Kai vairuotojas skiria prioritetą transporto priemonei, nesvarbu kokio modernumo ji bebūtų, jis prasideda pernelyg pasitikėti ir savo paties gebėjimais vairuoti, nors tai nėra pagrįsta. „Kai paklausiu, ar esate darę profesionalius savo motorikos tyrimus, ar vertinote savo suvokimą, situacijų analizę, kaip greitai sintetinate informaciją ir kaip greitai priimate sprendimus, daugelis apie tokius dalykus išgirsta pirmą kartą“, – sako specialistė.
Perdėtas pasitikėjimas savo sugebėjimais
Pasak psichologės linkę viršyti greitį vairuotojai dažniausiai yra apie save pačios geriausios nuomonės, kurią dar sustiprina įsigydami galingą automobilį. Todėl daugelis nesusimąsto, kad žmogaus galimybės yra ribotos. „Žmogus yra sutvertas judėti 1,2 – 1,5 m. per sekundę greičiu. Tai yra suaugusio žmogaus greitis, kuriuo judėdami pajėgiame gerai suvokti aplinką. Kuo didesnis greitis, tuo mūsų aplinkos suvokimas lėtėja, mes praleidžiame, nesuspėjame pamatyti daug detalių. Todėl važiuodami greitai negalime būti tikri, kad spėsime išanalizuoti visas situacijas: ar spėsime pamatyti visus ženklus, pastebėti kliūtis, ypač važiuojant nežinomoje vietovėje“, – teigia psichologė.
Net ir patyrę vairuotojai neretai suklumpa paprašyti atlikti elementarų reakcijos testą. „Parodau dviejų rankų pirštus, po to staigiai juos sugniaužiu į kumštį ir paklausiu: kiek pirštų ant 5 rankų? Būna, kas atsako ir per sekundę, bet didžioji dauguma mąsto ir 2, ir 3, ir 5 sekundes. Labai dažnai automatiškai pasako: 50. Tada jiems siūlau sumodeliuoti situaciją kelyje. Jeigu jūsų reakcija užtrunka 5 sek., tai kelyje jos gali būti lemtingos, ką jau kalbėti apie suvokimą ir supratimą. Važiuojant 100 km. per valandą greičiu, dėl 1,5 sek. trunkančios reakcijos atsidursite už 37 metrų. Šių dalykų jie iki tol neįvertino“, – pastebi S. Švabauskienė.
Tyrimai rodo, kad pamatyti vaikus vairuotojams prireikia papildomų 40 proc. laiko. „Kadangi vairuotojo žvilgsnis nukreiptas į tolį, bet ne šalia automobilio, tad pamatyti suaugusį yra viena, o pamatyti vaiką sunkiau, nes mažus objektus/subjektus praleidžiame kaip nereikšmingus“, – sako psichologė.
Pasak specialistės, skiriasi ir žmonių mąstymas, ir motoriniai sugebėjimai. „Žmogus gali puikiai mąstyti, analizuoti, turėti puikią atmintį, bet jo motoriniai sugebėjimai bus žymiai prastesni, nespės sureaguoti ir suvaldyti kritinės situacijos. Kito žmogaus motorika yra puiki, bet silpni analitiniai gebėjimai. Savianalizės gebėjimų trūkumas irgi gali pakišti koją adekvačiam situacijos vertinimui“, – tvirtina psichologė.
Saugaus eismo ekspertai sako, jog labai svarbu žinoti, koks yra automobilio sustojimo kelias. Važiuojant 50 km per valandą greičiu, vidutinis sustojimo kelias turėtų būti apie 30 metrų. Vairuotojo reakcijos laikas įprastai atima maždaug vieną sekundę – per tiek laiko, važiuojant minėtu greičiu, nuvažiuojama maždaug 14 metrų. Taigi, jei kliūtis pastebima per vėlai, esant mažesniam nei 30 metrų atstumui, sustoti tiesiog nebus įmanoma.
Ar įmanoma atsikratyti įpročio viršyti greitį?
Psichologė S. Švabauskienė pataria nusižengusiems vairuotojams analizuoti savo asmenybę. „Sakau pasižiūrėkite į save būdami ne automobilyje: palyginkite su kitais, kaip jūs dirbate, ar gebate fizinius darbus atlikti greičiau už kitus. Analizuoti save daugelis vengia. Žinoma, daugelis mąstančių žmonių šiais informacijos gausa pasižyminčiais laikais ras daug naudingos informacijos įvairiose žiniasklaidos priemonėse, bet juk labai nesinori pasimokyti iš svetimų klaidų. Netgi tragiškai pasibaigusios eismo nelaimės neretai sukelia emociją: čia tik jam tai galėjo nutikti, man nenutiks“, – pastebi specialistė.
Pašnekovė stebisi, kad dėl greičio viršijimo teisę vairuoti praradę vairuotojai pyksta, kad jiems tenka pasikartoti ir praktinį vairavimą. „Tai tikrai naudinga, nes instruktorius gali įvardinti per daugelį metų susiformavusius blogus vairavimo įpročius, būna ir taip, kad vairuotojai neturi reikiamo supratimo, ką reiškia saugus vairavimas. Labai naudinga prisiminti ir Kelių eismo taisykles, juo labiau, kad jos ir keičiasi, o ne toli gražu ne kiekvienas vairuotojas laiku užfiksuoja pasikeitimus. Saugikliai, kurie atsiduria taisyklėse yra pagrįsti moksliškai“, – teigia psichologė.
Jos teigimu, daugelis nustemba sužinoję, kad važiuojant 90 km. per val. greičiu, mūsų regėjimo laukas yra 120 laipsnių. Greičiui didėjant 95 proc. dėmesio skiriame tikslui, į kurį važiuojame – žvilgsnį koncentruojame į priekį. Periferijai (dviem šonams) lieka 5 proc., kiekvienam po 2,5 proc. dėmesio. „Žmonės šių dalykų neįvertina. Spaudžiu akseleratoriaus pedalą ir lekiu į tikslą. O kad veiksmas vyksta ir periferijoje: gali atsirasti nenumatytos kliūtys, pėstieji, dviratininkai, iššokti gyvūnai. Važiuojant dideliu greičiu spėti sureaguoti yra žymiai sunkiau. Ir dar būtų gerai, kad automobilis ir sustotų laiku“, – pastebi specialistė.
Kodėl saugus, o ne maksimalus greitis
Psichologė pastebi, kad sėdėdamas moderniame automobilyje, žmogus linkęs labiau pasitikėti kompiuteriu ir kitais elektronikos prietaisais, o ne savo pojūčiais, todėl ir praranda savisaugos instinktą. Specialistė atkreipia dėmesį į elektromobilių specifiką. Ši transporto priemonė greičiau išvysto greitį, bet vairuotojas negirdi paprastam automobiliui būdingų greičio sukeliamų garsų. „Pradedant kelionę tokiu automobiliu vairuotojo smegenims reikia adaptuotis, o tai pagal tyrimus gali užtrukti nuo 30 sek. iki 4,5 minutės. Tai reiškia, kad kelionės pradžioje pirmieji 5 kilometrai gali būti apsunkinti, kol mūsų smegenys susiorientuoja į tai, kokius garsus atsirinkti, todėl nelabai gali tiksliai įvertinti aplinką“, – teigia psichologė S. Švabauskienė.
Specialistė dalinasi Lietuvos universitetų mokslininkų, kurie tyrinėja regėjimą, pastebėjimais: perkeliant akies žvilgsnį nuo taško A į tašką B, žmogaus akys užkliūna už tarpinių taškų. Vienintelis žmogus (iš tyrimuose dalyvavusių žmonių), kuriam pavykdavo (mokslininkų teigimu) žvilgsnį perkelti be jokio stabtelėjimo buvo Michaelis Šumacheris. Tad kol mes atsirenkame reikalingą tašką, praeina tegul ir pusė sekundės, bet ji gali būti lemtinga. „Jeigu važiuojame 50 km. per valandą greičiu, vidutiniškai per vieną sekundę automobilis nuvažiuoja apie 13,9 metro. Jeigu važiuojame 120 km. per val. greičiu, per tą pačią sekundę automobilis nurieda apie 55,5 m. Kuo greitis didesnis, tuo suspėti sugaudyti visą aplinkoje esančią informaciją tampa sunkiau“, – tvirtina psichologė.
Suprasti savo gebėjimus padeda ir suvokimo tyrimai. Buvo konstatuota, kad statiškoje padėtyje užmerktomis akimis įėjęs į kambarį, kuriame yra labai daug daiktų, atsimerkę ir žiūrėdamas 4 sekundes, žmogus sugeba užfiksuoti iki 10 objektų, kuriuos galės apibūdinti. Judėdamas jis gali pastebėti ir užfiksuoti tik 3 objektus. „Vairuodami mes dėmesį daliname į 2 dalis: dalį aplinkos stebėjimui, o kitą – pačiam vairavimui. Netgi išmokę vairuoti automatiškai, kai nebesekame savo rankų, kojų, kaip jos valdo automobilį, visgi pasąmonė vis tiek lieka užimta tuo procesu. Todėl dėmesys aplinkai sumažėja. Kuo greitis didesnis, tuo mažiau ir galime pastebėti aplinką“, – sako psichologė.
Jos teigimu, vairuodami nevertiname ir neanalizuojame nuolatos, tą darome svarbiais momentais: atlikdami lenkimo manevrą, posūkį, pamačius perėją, šviesoforą, kliūtį kelyje. Kadangi dėl didelio greičio sumažėja fiksuojamų objektų kiekis aplinkoje, viską pastebėti ir sureaguoti tampa sunkiau. „Kodėl šalia vairuotojo sėdintis keleivis mato gerokai daugiau? Jam nereikia vairuoti ir jis pajėgus pastebėti tuos 10 objektų, kai vairuotojas per tą patį laiką pajėgus užfiksuoti tik 3. Jam reikia vairuoti ir jo dėmesio koncentracija kitokia. Kuo greitis didesnis, tuo mūsų suvokimas yra mažesnis“, – sako psichologė S. Švabauskienė.
