Po liūties – įspėjimai apie apsemtose gatvėse slypinčius pavojus: remontas gali kainuoti ir kelis tūkstančius

Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves. Kai kuriems vairuotojams susidoroti su liūtimi buvo tikras iššūkis. Jie bandė apvažiuoti balas kirsdami šalikelės žolę, riedėdami šaligatviu ar ieškodami kitų išvažiavimų. Kitą dieną draudimo bendrovės sulaukė didelio kiekio skambučių, nes vairuotojai pradėjo skaičiuoti pirmuosius nuostolius.

Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>lrytas.lt fotomontažas
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>lrytas.lt fotomontažas
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>lrytas.lt skaitytojo nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>lrytas.lt skaitytojo nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>lrytas.lt skaitytojo nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>lrytas.lt skaitytojo nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>M.Patašiaus nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>M.Patašiaus nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>M.Patašiaus nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>M.Patašiaus nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>M.Patašiaus nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>M.Patašiaus nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>M.Patašiaus nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>M.Patašiaus nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>M.Patašiaus nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>M.Patašiaus nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>M.Patašiaus nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>M.Patašiaus nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>M.Patašiaus nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>M.Patašiaus nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>M.Patašiaus nuotr.
Antradienį pliaupiantis lietus užtvindė sostinės gatves.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (16)

Lrytas.lt

Jul 7, 2021, 7:40 PM, atnaujinta Jul 7, 2021, 7:40 PM

„Grindos“ atstovai savo feisbuko puslapyje paskelbė, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba patvirtino, jog antradienį 13 val. greta Vilniaus, Trakų Vokėje, buvo iškritę 79,7 mm kritulių.

„Jei liūtis būtų dar labiau įsismarkavusi, tai kritulių kiekio suma būtų viršijusi 80 mm ir pasiekusi katastrofinį lygį. Tiesa, liūtis talžė ne tik Trakų Vokę. Didžiulė lietaus porcija teko ir Šeškinės, Pašilaičių, Fabijoniškių ir Jeruzalės mikrorajonams, kuriuose iškrito daugiau nei 50 mm kritulių“, – rašė įmonės atstovai.

Dėl liūties padarinių į „Grindą“ kreipėsi daugiau nei pusė tūkstančio žmonių. Įmonės atstovai tvirtina, kad prireiks savaitės intensyvaus darbo, kol galės pasakyti, jog visi liūties padariniai yra likviduoti.

„Grindos“ atstovė spaudai Vaida Daiginaitė skaičiavo, kad įmonė po liūties rado daugiau nei 10 valstybinių numerių ir tapatybės kortelę, tačiau kai kuriuos jau atidavė savininkams įvykio vietoje. Jei į įmonę nesikreips savininkai, numeriai bus perduoti pareigūnams.

„Jau gauta apie 500 pranešimų dėl liūties avarinių įvykių. Avarinė tarnyba minėjo, kad daugiausia pranešimų turime dėl nuošliaužų ir išplovų. Dar vairuotojai skambino dėl nuvirtusių medžių ant važiuojamosios dalies, atsidariusių lietaus nuotekų surinkimo šuliniuose“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo V.Daiginaitė.

Pašnekovė teigė, kad daugiausia problemų įmonei sukėlė Salomėjos Nėries, Goštauto, Geležinio Vilko, Upės gatvės.

Jau skaičiuoja nukentėjusius

„Lietuvos draudimo“ operacijų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio duomenimis, dėl pastarosiomis dienomis šalį plovusių liūčių daugiausiai nuostolių patyrė Vilniaus bei pajūrio gyventojai.

Dažniausiai liūties atvejais nukenčia gyventojų turtas: per išorines konstrukcijas sulietos sienos, užpilti apatiniai, cokoliniai aukštai, gyventojų rūsiai, sandėliukai ir juose esantis turtas.

„Fiksuojamos žalos ir automobiliams, kurias sukelia važiavimas apsemtomis gatvėmis ar užliejimai automobilių stovėjimo vietose. Dažniausia žala automobiliui važiuojant apsemtu keliu yra hidrosmūgiai, kai vanduo per oro paėmimo angą patenka į automobilio variklį.

Hidrosmūgio metu automobilio variklis gali sugesti nepataisomai. Tokia žala gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė A.Juodeikis. 

Jo atstovaujamos įmonės duomenimis, 2020-2021 metais vidutinis hidrosmūgio nuostolis buvo apie 2,5 tūkst. eurų.

Pašnekovas patarė gyventojams per liūtis nerizikuoti važiuoti apsemtomis gatvėmis net ir vairuojant aukštesnius automobilius ar visureigius.

„Kai kuriais atvejais net pusės rato nesiekiantis vanduo gali patekti į variklį ir jį sugadinti. Be to, apsemtame kelyje neįmanoma matyti duobių, jos dažnai tampa netikėtos nelaimės priežastimis“, – kalbėjo įmonės operacijų departamento direktorius.

„Ergo“ žalų administravimo departamento vadovas Baltijos šalyse Gytis Matiukas akcentavo, kad nukentėjusių vairuotojų iki trečiadienio pietų sulaukė daugiau nei 130. Daugiausiai žmonių kreipėsi iš Vilniaus bei Vilniaus apskrities. Pašnekovas tvirtino, kad tikėtina, jog nukentėjusių vairuotojų sulauks kur kas daugiau nei skaičiuoja dabar, nes praūžus audroms ar liūtims žmonės paprastai žalas registruoja dar keletą dienų.

„Tarp minimų aplinkybių vairuotojai įvardijo atvejus, kai per liūtį patvino gatvė ir buvo užpilta požeminė stovėjimo aikštelė, automobilis buvo stipriai apsemtas, nuo liūties pakilus vandens lygiui buvo apsemtos važiuojamosios dalies trinkelės, kurios pakilo, o kadangi jų po vandeniu nesimatė, automobilis jas kliudė dugnu.

Pasitaikė eismo įvykių, kai vengdamas didžiulės balos automobilio vairuotojas važiavo atbulas ir kliudė kitą transporto priemonę“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo G.Matiukas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad kai kuriais atvejais žalos neatlygins net ir KASKO draudimas. Taip nutinka, jei nuostolis atsirado dėl vairuotojo kaltės. Pavyzdžiui, automobiliu neapgalvotai bandant įveikti didžiulius vandens telkinius, neišvažiuojamas gatves ar nuostoliams atsiradus dėl netinkamai gabenamo krovinio.

„Po šios liūties žalų dydis gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų priklausomai nuo kelių veiksnių, tokių kaip automobilio markė, modelis ir amžius bei apgadinimų mastas.

Be to, vairuotojai registravo atvejus, kai buvo reikalinga techninė pagalba, nes užsiblokavo automobilio vairo mechanizmas“, – pasakojo draudimo bendrovės atstovas.

Jis patarė vairuotojams, artėjant škvalui, automobilio nestatyti po medžiais ir elektros linijų stulpais. Vairuotojai turėtų vengti nuokalnės bei, jei yra iš anksto žinomos daug problemų sukeliančios miesto ar rajono vietos, kur nėra efektyvaus vandens nuotėkio, perstatyti automobilį į kitą, saugesnę vietą.

G.Matiukas minėjo, jog atidarius variklio gaubtą reikėtų nepamiršti patikrinti, ar medžių lapais, spygliais nėra užsikimšę automobilio vandens nutekėjimo drenažai, dėl ko vanduo gali pradėti kauptis automobilio salone.

Kaip apsisaugoti?

Per lietų kelio danga tampa slidi, pailgėja stabdymo kelias ir padidėja eismo įvykių tikimybė. Lyjant ir esant šlapiai kelio dangai vairuotojai dažnai patenka į pavojingas slydimo situacijas. Dažnai automobilis „elgiasi“ priešingai, nei tikimasi.

Saugaus eismo ekspertai pastebi, kad avaringumas esant dideliam kritulių kiekiui, palyginti su sausomis dienomis, gerokai išauga, todėl važiuodami šlapia kelio danga ar lyjant lietui vairuotojai turi būti itin atidūs, nepervertinti savo galimybių, nes tikimybė patekti į pavojingą situaciją gerokai išauga.

Patys skaudžiausi atvejai fiksuojami vairuotojams praradus automobilio kontrolę ir išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą ar nuvažiavus nuo kelio.

Saugaus eismo ekspertą Artūrą Pakėną stebina vairuotojai, kurie per liūtį stengiasi būtinai pravažiuoti ežerais virtusiomis gatvėmis.

„Važiuoja, nors vanduo jau siekia slenkstį ar veržiasi pro dureles. Juk tokia „drąsa“ dažniausiai baigiasi užpiltu varikliu, vandens gali patekti į oro filtrą. O sušlapę elektronikos prietaisai neretai tampa sunkiai pataisomais“, – portalui lrytas.lt yra sakęs A.Pakėnas.

Pasak eksperto, susidariusios balos – dar vienas riziką didinantis veiksnys per lietų. Važiuojant per jas, būtina sumažinti greitį ir būti itin atsargiems. Per pačią balą patartina važiuoti tolygiu greičiu, staigiai nestabdyti.

Jeigu vandens lygis pasiekia automobilio važiuoklę, geriau kuo greičiau pasitraukti. Vanduo gali pakenkti elektros sistemai arba, blogiausiu atveju, užgesinti variklį. Važiuoti vandeniu visiškai padengta kelio danga ypač rizikinga, nes vandens srovė automobilį gali nustumti nuo kelio.

Be to, reikėtų stengtis laikytis kuo arčiau dešinio kelio krašto. Jeigu kelyje yra daugiau negu viena juosta viena kryptimi, važiuoti pirmąja juosta. Tuomet pavyks išvengti pavojingos situacijos, kuomet vienu metu aptaško dvi mašinos iš abiejų pusių.

Taip pat reikėtų žinoti, kaip elgtis akvaplaningo atveju. Akvaplaningas – tai ypač pavojinga situacija, kuomet lietaus metu tarp padangos paviršiaus ir kelio dangos susidaro vandens pleištas. Tuomet ratai netenka sukibimo su kelio danga ir net tiesiame kelyje automobilis ima nevaldomai slysti. Akvaplaningas gali ištikti važiuojant didesniu nei 75 km/val. greičiu.

Svarbiausia ištikus akvaplaningui iškart švelniai atleisti akceleratorių ir jokiu būdu nedaryti staigių judesių vairu, laikyti jį tiesiai.

Paniškai manevruojant, kyla pavojus, kad automobilis atgaus sukibimą su keliu būtent tuo momentu, kai vairas bus nusuktas į šoną, ir tuomet lengvai galite nuvažiuoti nuo kelio arba išvažiuoti į priešingą eismo juostą. Jeigu priekyje yra kliūtis ir tenka stabdyti, tai reikėtų spustelti ir vėl atleisti stabdžio pedalą.

Kuo svarbu pasirūpinti?

Vairuoti lyjant nemalonu daugumai žmonių, o be to, suprastėjęs matomumas, pasikeitusios kelio sąlygos per lietų gerokai padidina riziką patirti avariją. Norint patirti kuo mažiau streso, vairuotojams patariama keisti langų valytuvus bent kartą per metus. Tuomet jie nenusidėvės ir per lietų vairuotojais matys geriau.

Be to, reikėtų nuolat tikrinti automobilio žibintų ryškumą. Automobilių žibintai ilgainiui ima šviesti vis blyškiau. Jei po ilgos pertraukos teks vairuoti lyjant lietui naktį, tai gali tapti nemalonia staigmena. Lyjant reikia naudoti artimųjų šviesų žibintus. Tai ne tik pagerins matomumą, bet ir užtikrins, jog ir kiti eismo dalyviai pastebės automobilį.

Kita automobilio detalė, kurią svarbu prižiūrėti – padangos. Reikėtų nuolat tikrinti, kad padangų slėgis būtų tinkamas, ne per mažas. Geriau tegul jis būna šiek tiek didesnis negu nurodo gamintojas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.