Kartu norima ugdyti socialiai atsakingus šių transporto priemonių nuomotojus ir pardavėjus.
„Tai paskatino problema – nekultūringas paspirtukų vairuotojų elgesys. 2021 metų kovo mėnesį LTSA užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktas sociologinis tyrimas parodė, kad nekultūringą jų vairuotojų elgesį lemia tai, kad ne visi save identifikuoja eismo dalyviais“, – teigiama komentare BNS.
Pasak administracijos, Kelių eismo taisyklėse (KET) numatyta, jog paspirtuko vairuotojas turi laikytis taisyklių, kurios taikomos dviračio vairuotojams. Tačiau el. paspirtuko vairuotojai su dviratininkais tapatinasi ne visada: kartais save laiko mopedų vairuotojais, kartais – pėsčiaisiais.
Dauguma paspirtukų vairuotojų visai nedėvi apsaugos priemonių: kai kurie nemato reikalo, kitiems nepatogu, o daliai jų – negražu ar net gėda.
„Elektrinis paspirtukas yra nauja transporto priemonė, ir kol kas nėra susiformavusios važiavimo ja kultūros. (...) Trys pagrindinės paspirtukų vairuotojų klaidos: greitas važiavimas tarp pėsčiųjų, chaotiškas manevravimas bei važiavimas ne tam skirtose vietose“, – teigia administracija.
LTSA liepą paskelbė dviejų dalių komunikacijos paslaugų pirkimo konkursą, jo bendra vertė – 120 tūkst. eurų (su PVM).
